6 puslapis iš 13 PirmasPirmas ... 2345678910 ... PaskutinisPaskutinis
Rodomi rezultatai 76 iki 90 iš 192

Tema: Turtai IX dalis

  1. #76
    Karžygys Pasauliokarlius avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2009
    Vieta
    Šalis arba Galaktika
    Žinutės
    1,320

    Pagrindinis

    Issitraukiau lanka.Ir pasiemiau rizikingiausia varzova siriju.pazvelgiau jam i akis ir parodziau kad noriu kovoti.taciau tuomet nezinojau kad tai stingdo ir jis pradejo begt link manes nesupratau kodel taip kvailai elgiasi pasirodo jis stingdo akimis.Mane tarsi sukauste grandines.As jau galejau pajudeti bet buvo too late pajutau skausma pilve ten jis smoge savo kumsciu.as pasiemiau lanka aisku tai nebuvo geriausias sprendimas nes buvo sunku gerai nusitaikyt kai negalima matyt galvos bet tobulesniu ginklu neturejau....Paleidau tris streles pilvan jam skaudejo nes jis istraukes griebesi uz pilvo.Jis issieme karda...O as jo laikiklyje pamaciau antra begau istieses peili pasokau i sona sugriebiau karda ir dabar kova su kardais.Jis buvo juos ivaldes geriau bet as kovojau taipogi neblogai duriau kardu i pilva jis sulindo negyliai tad nebuvo dideles naudos o stai jis kai kirto tai sulindo i koja ligi kaulo as suslubavau ir meciau karda i salip esanti ji ir kardas sulindo pilva as greit atsistojau paemiau peili ir duriau i koja atejo padeti ir 1 nepazinau kas jis o savo suni meciau ant veido sirijui kol sirijus bande nuimt as issoviau kulka i kakla jis parkrito bet pradejo keltis ir atsikelesa peili mate man i koja nebegalejau testi kovos tad atsistojau kampe.
    Paskutinį kartą redagavo Pasauliokarlius : 2010-10-29 13:07

  2. #77

    Gera mintis 40 galvažudžių.

    Geriausiai kovojo!
    1. Marionete +20 PT
    2. Heinrich +15 PT
    3. Luksis +13 PT
    4. Lancia +10 PT
    5. Samag0n +5 PT


    Kova užvirė. Visų karių širdyse degė ugnis išgelbėti miestą. Juk atlygis buvo už išžudytus galvažudžius ir išvaduotą miestą, bet kas sumokės pinigus, jei karalius bus nužudytaS?!
    ...
    Karių ginklai daužėsi vienas į kitą. Kibirkštys žaižaravo gatvėmis. Net trijulė sunkiai atsilaikė, bet deja.. ji dominavo. TIK LAIKINAI! Kad ir kiek mūsų kariai krito jie vis kėlėsi ir tęsė kovą. Kad ir kokie stiprūs buvo Stefanas, Vurbikas ir Sirijus jie taip pat žmonės ir turėjo pavargti, bet.. jie daugiausiai gynėsi. Stovėjo vietoje ir blokavo kirčius, o Sirijus vis bandė atkreipti visų dėmėsį ir žvilgsnius į save taip paralyžuodamas jų kūnus.
    ...
    Staiga iš oro išneria ir kokių 20 metrų aukštyje skrenda "Assassins" klano rekrutas. Sirijus tik lėtai pakelia galvą. Jo kūnas sustingsta ir galvažudys parkrinta susilaužydamas kaulus ir mirdamas.
    Stefanas nusijuokia:
    - Ha. Naujokas.
    Mūsų grupelei jau buvo riesta. Prakaitas bėgo, o trijulė tik ginasi vietoje, Sirijus išvis galima sakyti nieko nedaro tik paralyžuoja kūnus ir išvenginėja strėlių, tik staiga..
    Vurbikas. Taip, jis.
    Jis padaro klaidą. Pratrūkęs pradeda veržtis link mūsų karių. Reinas iškart puola su dviem savo durklais, o Sirijus suploja. Reinas neapdairiai žvilgteli į Sirijų ir..
    REINAS SUSTINGSTA! Stefanas nieko nelaukęs į Reiną metą savo kardą. Kardas lekia, lekia... tiesiai į pilvą, tik staiga.. Kristoferis iš šono blokuoja kardą paaukodamas savąją gyvybę. IR!! Lyg to būtų negana Stefano aštrusis ir lengvas kardas lindo kiaurai ne tik per Kristoferio, bet ir per Reino kūną. Šis tik suregavęs išvengia skriejančio kardo ir tiesiog žiūri apstulbęs. Vurbikas taip pat, bet nieko nelaukia ir užsimoja trenkti Reinui, bet lyg žaibas atskridęs Marionete pravarde Mario kardu perskrodžia Vurbiko pilvą. TAI BUVO MIRTINAS KIRTIS.
    Reinas greitai susigaudęs situacijoje šoka ant Stefano, kuris dabar yra beginklis. Sirijus tik beviltiškai bando surikti ar suploti, bet dėmėsio jis neatkreipia. Reinas suleidžia abu durklus jam į gerklę. Stefanas pradeda dusti. Paskutinėmis jėgomis nuspiria Reiną stipriu spyriu, kad Reinas net išsiteškia į dėžes iš kurių išbėga pasislėpęs valstietis. Tą pačią sekundę nuo stogo atlekia ir luksis suleisdamas kardą Stefanui giliai į smegenis. Jo didelė skrybelė nuslepia tą visą kraupų vaizdą, kai išsitaško jo smegenys. TAI BUVO MIRTINAS SMŪGIS.
    Liko tik Sirijus, kuris po kelių sekundžių taip pat parkrito nuo sakalo akį turinčio Heinrich, kuris paleido strėlę jam tiesiai į gerklę. Aštri ir gerai nutaikyta strėlė prakirto kaklą. Sirijaus akys persisuko į kitą pusę ir šis užmigęs amžiams - krito.
    ...
    Trijulė buvo įveikta. Visa grupė stovėjo, giliai alsavo ir negalėjo patikėti savo akimis. Atrodė lyg kova vyko amžinybę, o viskas įvyko per 10 minučių..
    Skaičiavote aukas.
    Auuriis ir Kristoferis.
    Nepaisant to valstiečiai, kurie slėpėsi - po truputį lindo iš namų ir apžvelgė visą gatvę.. jie po truputį, po truputį pradėjo rėkti džiaugsmingu choru. JŪS! JŪS MŪSŲ DIDVYRIAI!!
    Maža herojų grupėlė, kurią sudarė 9 gyvi kariai tapo miesto didvyriais. Taip pat Auuriis ir Kristoferis nebuvo pamiršti.
    ...
    Grupelė mėgaujosi šlovės spinduliais, o po to gedėjo žuvusių draugų. Vis dėl to į bazę dar negrįžote. Nutarėte eiti pas karalių ir pakalbėti dėl atlygio, nes galimas variantas, jog galvažudžiai išžudyti. Kadangi trijulę radote beveik prie miesto aikštės, kuri buvo prie pat karaliaus pilies, tai jums buvo čia pat. 100 metrų ir pasiekėte miesto aikštę - tą vietą, kurioje sudorojote apie 10 galvažudžių. Ta pati vieta, kurioje trijulė išžudė 40 galvažudžių.... O GAL NE?! Atvykę į tą vietą tikrai matėte 40 negyvų lavonų. Jie buvo su gaubtais, bet.. jų uniforma buvo kitokia. Jie nebuvo baltai raudoni. Jie buvo tiesiog juodi.
    - Hm.. juoda uniforma. Tai ne galvažudžių klanas, - atsakė Reinas, buvęs vienas iš jų.
    - O gal jie pakeitė savo uniformas? - paklausė vienas iš "didvyrių".
    - Bet juk dar šiandien matėmė juos lakstančius stogais baltai raudona uniforma. - sumišęs tarė Reinas.
    - Gal būt jie nuo ryto ją pasikeitė, - greitai atsakė kažkas.
    - Bet juk kova vyko miesto aikštėje vyko prieš tai!
    - Ak, tikrai..
    - Nežinau.. čia kažkas keista.. teks susiekti su Alemvusu.
    - Kas jis?
    - Nesijaudink, sužinosit visi. Tik ne dabar. Grįžkime į bazę.


    ------------------------------------------------------------------------------------------------
    Laisva veikla. Gydykitės žaizdas, bendraukite su miestiečiais, kurie dabar jus gerai pažįsta ir laiko nugalėtojais.

    Taip pat siųskit man į PM, koks pagal jus galėtų būti tolimesnis scenarijus. Siūlykite savo idėjas. Jei man patiks būsite apdovanoti.

    ------------------------------------------------------------------------------------------------


    *♣ -Būrys- ♣
    laksters [3]
    4DarkSide
    domantas122 ++
    Dobis
    luksis [10] +
    Agurecas
    Xuligans
    kasikas
    asas5555 [1]
    Auuriis-
    Fanta*
    BiG CagneY
    BurnBuddy
    aaalinikea [6]
    Samag0n +
    ArėjasI
    Linko
    justeluka
    Pasauliokarlius [4] ++
    Aurimasak [1] ++
    Žergonas
    danieliux007
    Heinrich [8] +
    tiskutis [4]
    McMartis
    Lancia [2] +
    rolios
    arunaas
    estera2121
    Marionete [4] +
    BackOnTop
    DualLT ++
    Roric [4]
    Npc: Reinas [10]
    Npc: Karaliaus pilies sargybiniai (20) [1]
    Npc: Kristoferis [5]-

    ♣ Gyvūnai ♣
    laksters - Katė: Dina
    Heinrich - Sakalas: Mustangas
    luksis - Jaguaras: Rokis
    aaalinikea - Erelis: Kingas
    Pasauliokarlius - Šuo: Garfildas
    Marionete - Šuo: Mauzeris


    *♣ -Priešai- ♣
    Npc: Galvažudys "Strėlė" [3]
    Npc: Galvažudys "Kūjis" [3]
    Npc: Eiliniai galvažudžiai (8) [1]
    Npc: Galvažudys "Šešėlis" [10]
    Npc: Galvažudė "Paukštė" [5]
    Npc: Galvažudys "Miražas" [6]
    Npc: Įgudę galvažudžiai (10) [2]

    Npc: Stefanas [15]
    Npc: Vurbikas [10]
    Npc: Sirijus [?]



    *♣ -Neutralūs- ♣
    Npc: Pardavėjas Džekas


    ---------------------------------------------------------------
    Gyvas.
    Miręs.

    Gyvas.
    Miręs.

    ++ - smarkiai sužeistas.
    + - sužeistas.
    ---------------------------------------------------------------



    Kita situacija: Šeštadienį 18h arba vėliau.

    Rastas daiktas.
    Meteorito kardas. Pasiimti raudonomis raidėmis.


    Pasiėmė Aurimasak
    Paskutinį kartą redagavo Dariusxas : 2010-10-30 21:16

  3. #78
    Imperionas Aurimasak avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2009
    Vieta
    Zarasai
    Žinutės
    231

    Pagrindinis

    Pasisėmiau vandens į rankas ir apsišlakščiau veidą. Tikra atgaiva po kovos. Koja vis dar kraujavo, tačiau ar stipriau ar silpniau nemačiau, kadangi visa koja nuo kelio buvo kraujuota, ir nelabai matėsi pulsuojantis kraujas. Sunkiai, šlubčiodamas vaikščiojau ieškodamas, kuo apsirišti žaizdas. Pakeliui sutikau DualLt. Iškart pastebėjau kad jo ranka subintuota.
    -Na, jau susitvarstei ? - Paklausiau
    -Taip... Ė, tu žiurėk kaip kraujuoja tavo koja. Tau greičiau reikia susibintuoti. - Kiek sutrikęs tarė jis, pamatęs mano koją.
    -Tai vat, matai aš ir ieškau kuo būtų galima užsirišti žaizdas.
    -Ateik, aš turiu dar DAUG binto - Su šypsena tarė jis.
    ...
    ...
    -Na štai, imk. Gal tau reikia padėti ?
    -Gali. Matai šitą žaizdą nugaroj ? - Tariau pakeldamas marškinius
    -Gili...
    -Padėk ją aptvarstyti.
    -G..Gerai.
    Taigi, jis padėjo man susitvarstyti žaizdas ir patraukė savo keliais. Vaikščiojau visvien sunkiai, visur šlubavau. Nusprendžiau keliauti į miestą, nusipirkti kąnors valgomo. Tik išėjus iš bunkerio, pastebėjau pasikeitimą. Daugelis vaikščiojo daug drasiau ir taip smarkiai nesibaimino, nei dėl mūsų, nei dėl "Assassins" klano. Pajudėjau sau jau ganėtinai įprastu keliu, iki prekystalių. Daugelis į mane žiurėjo jau nebe kaip į svetimšalį, bet kaip į gelbetoją. Jų gelbetoją. Vienas vaikinukas pribėgęs prie manęs, įsmeigė savo kardą į žemę ir tarė:
    -Jis tavo.
    Aš buvau kiek nustebės tokiu to vaikinuko poelgiu, bet kardą vis vien PAIMIAU.
    -Dėkoju už tavo dovaną. Koks tavo vardas ?
    -Aš Leokadijus, bet mane visi vadina Leo. O tu kuo vardu ? - Tarė jis tiesdamas ranką.
    -Aurimasak. Arba tiesiog Aurimas. - Tariau jam, ir paspaudžiau jo ranką. - Bet kodėl, tu man atiduodi šį ginklą ? Juk jis ganėtinai geros kokybės.
    -Tiesiog, tu liksi skolingas man paslaugą, kai man jos prireiks.
    -Bet, visvien nesuprantu.
    -Suprasi...
    -AURI!!!
    -Nu ?
    -Gryžk į bazę, reikia tavo pagalbos.
    -O kas buvo?
    -Tiesiog nupirkau daug maisto atsargų, ir vienas nepajėgiu atnešti.
    -Gerai. Iki Leokadijau.
    -Iki.
    ...
    ...
    ...
    Pargryžau į bazę, ir padėjau sunešti visas maisto atsargas ir nuėjau pailsėti.
    Paskutinį kartą redagavo Aurimasak : 2010-10-30 19:06
    "šikau tualete, pamačiau, kad toletinis popierius baigės - ženklas, kad reik eit į bažnyčią, melstis už dievą, kad popieriaus nepradangintų daugiau" - Chew

  4. #79
    Karžygys luksis avataras
    Prisiregistravo
    Sep 2008
    Vieta
    8 kilometrai nuo jūros
    Žinutės
    1,783

    Pagrindinis

    Po musio uzsilipau ant stogo ir kartu su Rokiu, kuris per kova mano paliepimu buvo atsitraukes. Ten issidrebiau ir ilsinau raumenis saules atokaitoje. Ziurint i debesis pamaciau kaip virs manes praskrido Heinrich erelis. Atsistojes pamaciau iseinanti ji is tavernos. Kadangi neturejau ka veikti tai nusprendizua pasekti bendrazygi. Ejo jis gan ilgai,o as stengiausii likti nepastebetas ir sokinejau stogais. Galiausiai turgaus aiksteje jis susitiko su tamsiai figura apsigobusia juodu gobtuvu. Butent tada man toptelejo, kad ten tas pats klano drabuzis. Mano susidomejimas iskarto pakilo ir as nulipes nuo stogo nusekiau paskui juos i parka.
    Paskutinį kartą redagavo luksis : 2010-10-31 13:26

  5. #80
    Imperionas Samag0n avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2010
    Vieta
    Sostine
    Žinutės
    136

    Pagrindinis

    Ilsėjausi..
    Gydžiausi žaizdas..

  6. #81

    Pagrindinis

    Gydausi žaizdas.

  7. #82
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Iki rytojaus 12~ manau parašysiu istoriją.
    I wonder if my pony can fly

  8. #83
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Kiek šlubčiodamas patraukiau toliau nuo žmonių minios. Lyg tų visų smūgių kovos metu man būtų negana, priėjusi minia dar iškvėpavo didžiąją dalį normalaus oro, ir ten taip tvanku pasidarė, kad vos nenualpau.
    Mano strėlinėje trūko 4 strėlių. Tiek jų jau išbarsčiau ir neberadau. Vėliau radom 40 galvažudžių juodomis uniformomis. Mane tai sudomino. Tikrai sudomino. Įėjęs į nuošalesnę vietą nusiėmiau šarvus ir susimečiau į ryšulį, kurį persimečiau per petį ir atsiskyriau nuo grupės. Ėjau į taverną užvalgyti. Turėjau keliolika sidabrinių monetų iš užmuštų galvažudžių kišenių. Šįkart neieškojau padorios tavernos visos buvo pustuštės. Įėjau į "Kunkuliuojantis katilas" smuklę. Joje buvo keli žmonės atėję pavalgyti ir grupelė girtuoklių, nepaisant to, estetinis vaizdas - visai neblogas.
    - Šeimininke,-šiek tiek linksmumo turinčiu balsu pasakiau, vos tik priėjau prie baro,- man, jei galima, kepsnį ir alaus.
    Šis paprašė pinigų, jam padaviau 10 sidabrinių monetų, o jis patenkintas linktelėjo ir nuėjo tvarkyti užsakymo. Tada pamačiau, kad nuo netolimo staliuko pakilo mergina. Bent jau taip sprendžiau iš figūros. Ji visa buvo juodoje tunikoje su gobtuvu ir pro jį matėsi tik kyšantys kaštoninio juodumo plaukai.

    Tada mane nusmelkė baimė.

    Jos apranga - kaip ir tų keturiasdešimties žuvusių aikštėje!-šita mintis mane užvaldžiusi. Pastebėjau, kad visas išraudęs ir dar išsprogdinęs akis labai akivaizdžiai į ją žiūriu. Nusisukau, bet neabejoju, kad ji mane pastebėjo.
    Taip, taip. Ji ėjo link manęs. Priėjo ir atsisėdo ant šalimais esančios aukštos kėdės.
    - Ne kasdien pamatysi į šią smuklę užeinantį nuo galvos iki kojų ginkluotą keliautoją, kuris taip dosniai sumoka už įprastus 4 sidabrinių pietus,-priėjus pradėjo kalbėti mergina. Jos balsas buvo toks kažkuo traukiantis ir kerintis, kad net nežinojau kaip surinkti žodžius ir jai atsakyti. Todėl tiesiog ramiai, nieko negalvodamas leptelėjau:
    - Ne kasdien pamatysi merginą, kuri karštą dieną sėdi susisukus į juodą tuniką, su gobtuvu ir dar tokioje nykioje vietoje, kaip ši smuklė,-pasakiau ir su šypsniu atsisukau. Baimė kažkodėl pranyko.
    Ji kiek sutriko po drąsaus mano atsakymo, o tuo metu smuklininkas atnešė alaus bokalą ir lėkštę su kepsniu. Ji nenusimdama gobtuvo, kuris metė šešėlį ant jos veido man tarė:
    - Po kokių 10 minučių ateik į Turgaus aikštės rytinį pakraštį.
    Po šių žodžių apsisuko ir nuėjo, patraukė tolyn. Aš įnikau į valgį ir gėrimą. Sudomino ta mergiotė mane. Kodėl gi turėčiau neateiti?
    <…>
    Kaip ir buvo sutarta, į turgaus aikštę atėjau. Ant rytiniame jo pakraštyje esančio suliuko sėdėjo ta pati mergina su gobtuvu. Priėjau prie jos ir atsisėdau šalia. Per petį permestas šarvų ryšulys kiek erzino, bet neturėjau, kur jo palikti, tad sėsti teko taip.
    - Taigi, papasakok man apie save,- tarė mergina nesukdama veido į mane.
    - Ir ką aš tau papasakosiu?-pakėliau galvą į dangų,- juk net tavo veido nesimato, gal tu kokia užsimaskavus policininkė.
    Mergina atsiduso ir atsistojo. Parodė man sekti paskui ją. Aš vėl sudomintas atsistojau ir nuėjau. Ėjom link vieno skersgatvio, jį kirtom ir atsidūrėmė parke, paėjome kiek, tada pasuko ji iš kelio, dar kiek paėjo, ir atsirėmė į vieną iš medžių. Nusprendžiau, kad ir man reik eiti ten prie to medžio, kur ji atsirėmė. Taigi priėjau.
    - Aš esu tokio klano narė.. Viena viršesnių ten. Nemanau, kad žinosi…-pradėjo ji.
    Tikrai, kur nežinosi…-pagalvojau.
    - … Turėjai matyti tas dideles 40-ties iš mūsų klano skerdynes su 3 stipriais bičais.
    Linktelėjau.
    - Tai va, -tarė ji ir nusiėmė gobtuvą.
    Jos veidas staiga pakeitė nuomonę, kuri buvo iki šiol. Sekiau tik dėl smalsumo, dabar ji pasirodė kažkuo savotiškai traukianti. Ji tebuvo ne daugiau 30 metų, dailaus veido, kaip anksčiau minėjau, tamsiaplaukė. Veidas nebuvo labai įdegęs, matyt dėl nuolatinio slėpimosi. Tačiau ji nepriminė kažkokio galvažudžių klano narės net iš tolo. Gatvėje pamatęs ją su normaliais rūbais, palaikytum viešinčio lordo dukra arba, nežinodamas, karaliaus dukra.
    - Mūsų tikslas šį kartą nebuvo užmušti tuos 3. Prieš gerą mėnesį mūsų klanas gavo užduotį iš tokio užsakovo. Jis prašė pavogti vieną daiktą, relikviją, iš ne ko kito, o tų 3-jų puolusiųjų mokytojo. Mes žinoma sutikome ir atlikome darbą. Bet susitikimo metu, mus užpuolė “Assasins”. Užsakovas žuvo, o mes išgalabijom daugiau nei trečdalį puolusiųjų. Tai buvo pirmas Mokytojo bandymas atgauti relikviją – jis papirko “Assasins”. Kadangi mes esame organizacija neturinti konkrečios būstinės, raudonai baltų klanas puldinėja visus iš eilės ir kamantinėja ar nematė juodomis tunikomis apsisiautusių žmonių. Nei vieno mūsiškių dar nerado. Iki vakar.
    Aš buvau nustebęs. Ji man tiesiog pradėjo viską pasakoti, juk net neprašiau:
    - O kodėl tu man visą tai pasakoji.. Negi nebijai, kad galiu išduoti?
    Mergina liūdnai šyptelėjo ir tarė:
    - Aš žinau, kad tu nesi keliautojas. Mačiau kaip kovojai ir pergudravai Vurbiką bei nušovei Sirijų. Taigi. Vakar, tas Sirijus telepatinėmis galiomis surado vieną mūsiškį. Baltai raudonieji apsimetė, kad jį puola. Todėl sugūžėjo nemažai mūsiškių padėt. Ir tada pasirodė ta trijulė. Relikvija saugiai paslėpta. Aš buvau kitame kvartale tuo metu ir per stebuklą nespėjau į tą kovą. Kai atėjau, pamačiau 40 lavonų, o kiek tolėliau jūs kovojote su mokiniais.
    - Bet juk jūs tiesiog galite grąžinti tą daiktą. Em… Mokytojui ir viskas išsispręs,-tariau aš.
    - Ne,-staigiai atsakė ji,- negalime. Kai jį bandėme pavogti, gyvybę paaukojo mano brolis.. Jis buvo klano vadas. Dabar klanas neturi konkretaus vado, bet teoriškai viršiausia aš. Mūsų skirtumas tarp assasins, kad mes vykdome užsakymus. “Assasins” dažnai puldinėja savo malonumui arba, kad papildytų iždą. Mes to nedarome.
    Aš atsidusau. Nežinojau, kodėl ji man tai sako, ir nežinojau, kuo galiu jai padėti.
    - Kuo galiu tau… Jums.. Tiksliau, kuo galime mes jums padėti?...
    Ji pakėlė į mane akis ir valandėlę mastė..
    I wonder if my pony can fly

  9. #84
    Karžygys Marionete avataras
    Prisiregistravo
    Dec 2008
    Vieta
    Sostinė
    Žinutės
    1,927

    Pagrindinis

    Hmm, nė nenumaniau, kad mano kirtis Vurbikui gali būti mirtinas... Turbūt bėgdamas iš mūšio lauko nė nepastebėjau, kaip jis krito... Na, iš tiesų aš nebėgau, tik traukiausi iš kovos lauko atsargos sumetimais. O vėliau tik pamačiau, kaip vienas po kito, krenta trio nariai... Ką gi, tai buvo neįtikėtina pergalė. Bet vos tik pamatęs, jog reikalai krypsta į gerąją pusę mums, dingau iš šios vietos. Žinojau, kad dabar į buvusį kovos lauką suplūs miestiečiai ir ims garbinti mus, nugalėtojus. Ir jie garbino 9, nepastebėdami, kad nėra dešimto (Darius padarė klaidą, perteikiu tai savo istorijoje) - manęs. O aš ėjau į kažkokį man nepažįstamą skersgatvį ir iš tolo stebėjau, kas dedasi musiškiams. Tik dėl to, kad buvau netoliese, suspėjau prisijungti prie grupės, kai jie pajudėjo link miesto aikštės. Rodos, vėl likau nepastebėtas, bet man tai tik į naudą - atkreipti dėmesio nesiruošiu. Tad tik patyliukais klausiausi Reino ir kitų dialogo, suprasdamas, kad kažkas negerai su... galvažudžių uniformomis?.. Na, skamba keistai, bet pasitikiu Reinu ir manau, jog žinodamas daugiau info viską kuo puikiausiai suprasčiau. Bet dabar, kai Reinas skambino kažkokiai Alemvusui, visi skirstėsi ir ėjo nežinia kur. Nusprendžiau eiti vienas, o ėjau tiesiai į taverną. Ant mano rūbų nebuvo daug kraujo, kardų nesimatė, o kovos nagai buvo saugiai paslėpti kuprinėje, tad nesukėliau jokio įtarimo, jog galiu būti vienas iš didvyrių. Tavernoje tikėjausi atsigaivinti kokiu nors gėrimu ir surasti ką nors, kas duotų vaistinėlę. Taigi, praėjo keletas minučių, ir radau jauną mergelę, tikriausiai tavernos šeimininko dukrą. Su ja, rodos, būtų lengviausia susikalbėti... Tad užkalbinau ją ir paprašiau vaistinėlės. Ši pasirodė labai mandagi ir po kelių minučių sėdėjau persiregimo kabinoje, valydamas savo žaizdas.
    "ForumVizija" - forumo dainų konkursas; prisijunk!
    "ForumVizijos" svetainė
    Welcome to my crib

  10. #85

    Gera mintis Paslaptingas daiktas - Relikvija.

    Samag0n ir Heinrich +10 auksinių.

    - Tu sutikai ką?! - suriko domantas122.
    - Merginą iš juodųjų klano. Ji sakė.. - nepabaigė Heinrich.
    - Juodųjų? - suraukė antakius Reinas.
    - Na, tų, kurie krito kovoje prieš tą trio. O kas? Tu ką nors apie juos žinai?
    - Hm.. - Reinas dar labiau susikrimto, - Tas ir yra, kad nieko apie juos nežinau. Nič-nieko.
    - Na, aš žinau šiek tiek.. mergina man šiek tiek papasakojo.. - tarė Heinrich.
    Visi nutilo ir pradėjo klausytis Heinrich'o.
    - Na, ji sakė, jog jų klanas vykdė užsakytas misijas ir t.t. jų klanas pavogė relikviją iš tos trijulės mokytojo, ten dar juos buvo užpuolę "Assassins" bet juos jie nugalėjo. Na, tik trečdalį, bet tai privertė juos pasitraukti.
    - "Juos". Ką? - paklausė Reinas.
    - Juos - "Assassins" pasitraukti iš kovos.
    - Tai galvažudžių klanas taip pat nori tos relikvijos?
    - Na, turbūt jei gerai supratau ją.
    - O relikvija dabar yra kur?
    - Pas ją. Na, ne pas ją, bet ji yra tą daiktą paslėpusi.
    - Na ir puiku. Mūsų misija nėra atgauti relikviją, o sustabdyti galvažudžių klaną. Ruoškitės kitai kovai.
    - Ir vėl.. - nuaidėjo burbėjimai per visus.
    - Kažkokia nesąmonė! - suriko vienas.
    - Kas ten?! Kas ten rėkauja? - paklausė Džekas būdamas kitame kambaryje.
    Atėjo.
    - Aa.. Čia jūs. Jau grįžote. Puiku. Štai, Reinai, žinutė tau, nuo karaliaus.
    - Nuo karaliaus?! Turėtų būti svarbu. Duokš! - tarė Reinas ir išplėšė laišką Džekui iš rankos.
    - Ką, ką ten rašo??
    Gerbiamas, Reinai,
    Žinau tavo gerus poelgius ir ketinimus. Nors tu ir taip jau daug padarei man reikia, kad atliktum dar vieną užduotį. t.y. Sugrąžink relikviją. Man jos reikia. Be to, galvažudžių klaną mesk iš galvos. Jie nebepavojingi. Galima sakyti jų jau nebeliko, po vakarykštės kovos miesto aikštėje, o aš daugiau sąmišio mieste nebenoriu. Jei ir nori su jais kovoti tai tik ne mieste! Jei ten tave pamatysiu sėsi už grotų kartu su savo bendražygiais! Palik "Assassins" klaną ramybėje!
    ~ Karalius

    - Gerai, Heinrich, susirask tą merginą, gauk relikviją ir atnešk ją man, o kiti.. nežinau. Ši diena laisva, eikit į kalvę, susirinkit savo mėgstamų akmenų, jei norit atsineškit iš miško savo medžiagos, su Džeko pagalba išsilydikit ginklų ar dar ko, o aš einu numigti. Vis dar skauda koją.



    ------------------------------------------------------------------------------------------------
    Vykdykite Reino nurodymus.
    Kad viskas būtų aiškiau dėl relikvijos - perskaitykite Heinrich istoriją.

    ------------------------------------------------------------------------------------------------


    *♣ -Būrys- ♣
    laksters [3]
    4DarkSide
    domantas122 +
    Dobis
    luksis [10]
    Agurecas
    Xuligans
    kasikas
    asas5555 [1]
    Auuriis
    Fanta*
    BiG CagneY
    BurnBuddy
    aaalinikea [6]
    Samag0n
    ArėjasI
    Linko
    justeluka
    Pasauliokarlius [4] +
    Aurimasak [1] +
    Žergonas
    danieliux007
    Heinrich [8]
    tiskutis [4]
    McMartis
    Lancia [2]
    rolios
    arunaas
    estera2121
    Marionete [4]
    BackOnTop
    DualLT +
    Roric [4]
    Npc: Reinas [10] +
    Npc: Karaliaus pilies sargybiniai (20) [1]
    Npc: Kristoferis [5]

    ♣ Gyvūnai ♣
    laksters - Katė: Dina
    Heinrich - Sakalas: Mustangas
    luksis - Jaguaras: Rokis
    aaalinikea - Erelis: Kingas
    Pasauliokarlius - Šuo: Garfildas
    Marionete - Šuo: Mauzeris


    *♣ -Priešai- ♣
    Npc: Galvažudys "Strėlė" [3]
    Npc: Galvažudys "Kūjis" [3]
    Npc: Eiliniai galvažudžiai (8) [1]
    Npc: Galvažudys "Šešėlis" [10]
    Npc: Galvažudė "Paukštė" [5]
    Npc: Galvažudys "Miražas" [6]
    Npc: Įgudę galvažudžiai (10) [2]

    Npc: Stefanas [15]
    Npc: Vurbikas [10]
    Npc: Sirijus [?]



    *♣ -Neutralūs- ♣
    Npc: Pardavėjas Džekas


    ---------------------------------------------------------------
    Gyvas.
    Miręs.

    Gyvas.
    Miręs.

    ++ - smarkiai sužeistas.
    + - sužeistas.
    ---------------------------------------------------------------



    Kita situacija: Pirmadienį arba Antradienį 12h arba vėliau.
    Paskutinį kartą redagavo Dariusxas : 2010-11-01 08:50

  11. #86
    Karžygys luksis avataras
    Prisiregistravo
    Sep 2008
    Vieta
    8 kilometrai nuo jūros
    Žinutės
    1,783

    Pagrindinis

    "Taigi dar viena laiva diena"- pagalvojau as ir vel isejau i lauka. Matesi jog zmones jauciasi laiminti, nes nakti niekas jiems nekele baimes. Kartu su Rokiu vaikščiojau gatvėmis kai pamačiau grupę žmonių. Jie kalbėjo apie kažką, bet kai pro šalį ėjau aš ir tada jie nutile apspito mane. ir pradejo šūkčioti apie kažkokį akmenį, kuris nukrito vakar, naktį, per asteroidų lietų. Vienas jų sučiupo man už rankovės ir pradėjo temti iš miesto, kadangi neturėjau kas veikti taigi leidausi vedamas. Paskui mane ėjo dar 6 ar 7 žmonės ir žinoma Rokis. Po 10 minučių išėjome iš miesto ir tada pasukome miško tankmėn. Po geru 15 minučių spartau žingsnio priėjome maždaug 5 metrų gylio ir 25 metrų skersmens kraterį, o jo viduryje bovo 0,5 metrų skermesn rutulys. Nusileidęs į kraterio dugną. Kardu padažiau į astereidą kuris buvo labai tvirtas. Miesteičiai nusileido paskui mane ir paaiškino jog šitaip nori atsidėkoti už pagalbą. Man toptelėjo jog tokio metalo gauti yra vienintelė proga per gyvenimą taigi mielai pasisavinau tą metalą. Padedamas visų žmonų iškėliau asteroidą iš kraterio ir per mišką pargabenau iki miestelio o tada iki būstinės. Joje susiradau Džeką kuris blizgino ginklus. Atsiridenęs iki jo ta kosmoso metalą paprašiau:
    -Džekai padėk man pasidaryti ginklą.
    -Kagi man pasiulysi už tai?- kaip užkietėjęs verslininkas atsakė Džekas.
    -Manau atliks metalo taigi galesi jį pasiimti.
    -Sutarta,- nusišypsojo Džekas ir nurideno medžiagą į kalvę.
    Džekas davė man apsivilkti prijuostę ir kastuvą.
    - O dabar kask anglis į krosnį,- sukomandavo Džekas,-Beja ką būtent nori gaminti?
    -Manau trumpą kardą na ir šarvus Rokiui.
    -Na gerai.
    Džekas nuėjo į kita kambariuką ir atsinešė kujų ir kitų įrankų uždegė krosnį ir pradėjo darbą. Iškradžių jis kaitino asteroidą, bet jis lydėsi labai sunkiai todėl prireikė beveik dviejų valandų kol didžiulis luitas tapo bent kiek panašus į kardą ir mažus lengvus šarvus. Po dar trejeto valandų kaitinimo vesinimo kalimo ir ciklų kartojimo turėjau kardą isliau negalastą ir nepoliruotą, bet vistiek kardą. DAr po valandos buvo ir šarvai. Džekas įdavęs man juos nurodė man vieną miesto vietą į kurią turėjau nueiti. Susirinkęs daiktus išėjo. Nekantravau nueiti į nurodyta vietą. Greitai nuėjau ir ten radau žilabarzdi raumeningą senuką. Įėjęs vidun tariau:
    -Mane atsiuntė Džekas.
    Tada padėjau ant stalo kardą ir šarvus ir atsitraukiau. Senuaks atsitojo apžiūrėjo ginklą ir šarvus ir tada pasakė:
    -Grįžk po dviejų valandų.
    Tada aš apsisukau ir išėjau į šalia buvusia taverną pavalgyti. Rokis visalaiką buvo šalia.

    ***Po dviejų valandų***

    Grįžau pas senuką ir įėjęs į vidų radau ant stalo jau štai tokį kardą. Ir gražiai raižytus ir poliruotus šarvus. kardą užsikišau už diržo, o šarvus gan greitai pritvirtinau prie Rokio. Kai jau norėjau traukti užmokesti senukas mane sulaikė. Todėl išėjau kartu su Rokiu atkal į būstinę.
    Paskutinį kartą redagavo luksis : 2010-11-01 17:34

  12. #87
    Karžygys Pasauliokarlius avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2009
    Vieta
    Šalis arba Galaktika
    Žinutės
    1,320

    Pagrindinis

    Keliavau i mišką.Tenais ieškojau metalo iš kurio pasigaminčiau kirvį.Miške buvo upė ir daug slidžių vietų.Aš vaikščiojau ir islydau užėm.Galva matė kas vyksta po vandeniu ir te pamačiau kažką tokio pilkai šviečiančio.Ir nėriau vandenin sunkiai sugriebiau ir išnirau viršun.O ten buvo Lyg sidabras.Taigi nusprendžiau iš to susikalt kirvį.Nukeliavau iki miesto iki būstines ir paprašiau džeko kad nukaltų ginklą.Jis man nukalė kirvį.Kuris prisidėjo prie mano ginklų.

  13. #88
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Krč rašau ilgą istoriją, nežinau ar šiandien suspėsiu įdėt
    I wonder if my pony can fly

  14. #89
    Imperionas Samag0n avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2010
    Vieta
    Sostine
    Žinutės
    136

    Pagrindinis

    Taigi, vel laisva diena, pagaliau issigydziau savo zaizdas ir t.t. Maciau kad Heinrich siom dienom kazkoks netoks.. Taigi, suzinojau apie relikvija is Reino.. Heinrich isvyko o mes likome cia, labai norejau vykti su juo, bet man neleido, tebunie.. Reinas pasake kad galime pasigaminti ginklu.. Taigi, pasiskolinau kirtikli is Dzeko ir nuejau prie kazkokios olos. Iskaliau daug akmenu, dideliu ir mazu. Nuejau pas Dzeka. Pasiemiau savo sena odine pirstine, kita kazkodel ismeciau ;D. Islydes akmenis juos uzkaliau ant pirstiniu, nusmailinau akmenius labai stipriai. Jie buvo astrus kaip peiliai. Taigi pasimatavau uzsidejes ant rankos ir atrode kaip tik taip:



    Mano kairioji ranka buvo mano silpnoji vieta, poto kai luzo mano skydas, po kovos su Vurbiku, taigi si pirstine bus dedama ant mano kairiosios rankos. Pavyko praleisti diena smagiai ir prasmingai ;]]
    Paskutinį kartą redagavo Samag0n : 2010-11-01 18:38

  15. #90
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Reino nurodymas man atrodė gana.. Painus. Neįsivaizduoju kaip man gauti ją. Išėjau ginkluotas tik kardais, lanko ir strėlių neėmiau, šarvų nesivilkau.
    Vakar pokalbis baigėsi tuo, kad ji man pasakė, jog mum reikia daryti, ką ir darom., kuo galėtume padėti juodųjų klanui. Bet dabar, mums turi neberūpėti Raudonai balti, o rūpėti relikvija. Neįsivaizduoju, kaip ją gauti.

    <...>
    Vakar diena

    - Kuo galiu tau… Jums.. Tiksliau, kuo galime mes jums padėti?...
    Ji pakėlė į mane akis ir valandėlę mastė. Matėsi, kad Juodųjų klanas išgyvena krizę ir ji pati nelabai žino, ką daryti. Matyt staiga nukritusi vadės našta ją išmušė iš vėžių.
    - Mes esam paskelbę karą Raudonai baltiems. Tačiau jūs šiaip ar taip su jais kovojate ir dėka jūsų, staiga, tas karas kaip ir tampa mums į naudą. Gal tiesiog.. Darykit, ką darot. Ir papasakok tai tam, viršesniam pas jus.
    Aš pažiūrėjau į ją ir pamąsčiau.
    - Bet visvien nesuprantu, kodėl būtent manimi šitaip pasitiki? Gal papasakojęs Reinui, išgirsiu nurodymus pavogt iš tavęs relikviją. Arba nužudyt, ką nors iš juodojo klano. Be to, sakėt, kad karas kaip ir jūsų naudai kolkas.
    - Mūsų klanas menkas. Per pastarąsias 2 savaites netekom daugiau kaip 50 karių, įvairiuose susirėmimuose. Tai maždaug metinių netekčių vidurkis. Tai yra tragedija, o šiuo metu mes dar neturim normalaus vado.. Jeigu jūs dabar pasitrauktumėte iš kovos, mūsų klanui gali būti labai sunku išlikti. Tavimi pasitikiu, nežinau kodėl. Gal taip lemta.
    Tada ji mestelėjo man liūdną šypseną, užsidėjo gobtuvą ir tarė:
    - Iki, prašau, paasakyk tai, ką prašiau.
    - Pala,-sušukau,- man gali tekt tau perduoti ką nors taip pat. Todėl rytoj, vidurdienį, šitoj pačioj vietoj susitikime. Ar gerai?
    Ji nieko nebeatsakė, bet iškėlė kumštį nykščiu į viršų, parodydama, jog gerai.

    <...>
    Dabar vėl žingsniavau link parko ir galų gale jį pasiekiau. Saulė buvo aukščiausiame taške, o mergina jau stoviniavo toje pačioje vietoje. Šį kartą buvo be juodos tunikos, be pirštinių, be durklo pašonėje, be diržo - apsirengusi normaliai. Atrodė kaip paprasta pilietė-keliautoja, kokių tais laikais nemažai galėdavai užtikti.
    - Labas,-priėjau prie jos.
    Ji man linktelėjo pasisveikindama ir tada, daug linksmesniu nei vakar balsu tarė:
    - Na, ar pasakei Reinui, apie tai, ko vakar prašiau.
    - Taip.-tariau, bet vengiau toliau apie tai kalbėti.
    - Ir ką jis atsakė.. Pasakė kokį nurodymą? Ką nors?
    - Gavome laišką iš karaliaus.. Jis pasakė, kad mes nebeturime kovoti su “Assasins”. Esą, jie ir taip nusilpo po vakar dienos.
    Mergina, kuri kątik rodės visai linksma staiga baisiausiai susikrimto, nuliūdo ir atsisėdo atremdama nugarą į medį. Aš taip pat atsisėdau tiesiai prieš ją ir tęsiau:
    - Negana to, jis atkapstė apie tą relikviją ir jos užsigeidė. O ką ji daro, kad taip…
    - Pasakyk, kad taviškiai dabar kovos su mūsų klanu ir bandys pagrobti relikviją, tai visai man gyvenimą sugriausi..
    Aš atsidusau. Mačiau, kaip šiai merginai griūva ta minimali viltis, kurią įžiebė vakardienos susitikimas.
    - Nekovos. Bet Reinas įsakė man ją gauti. Aš nenoriu jos paimti. Jeigu tu neturi nieko, dėl ko galėtum iškeisti relikv…
    - Eisim į tą vietą. Kur jis paslėptas. Ten ir nuspręsim.
    - Kodėl tu pavadinai “juo”, juk “relikvija”, tai “ji”?
    - Relikvija tik sutartinis vardas. Tai iš tikrųjų yra senovinio kardo rankena. Sakoma, kad tas, kuris turi šį kardą gali neužsimojęs perskirti didžiausią akmenį į dvi dalis, o ašmenys daug daug tvirtesn, negu deimantas. Tačiau tas, kuris jį turėjo, užrūstino dievus. Bent taip sakoma, kuo aš nelabai tikiu, ir šie jo kardą sulaužę. Tokia legenda. Kardo vardas buvo Ringilas. Toks liko ir rankenai, nors ašmenų senai jau nebėra. Yra legenda, kad tas, kuris paims kardą ir bus pakankamai stiprus, pajėgus, narsus, drąsus, kilnus, ras būdą perkaldint tokį pat stiprų kalaviją, o gal net stipresnį. Štai kodėl Mokytojas nori, kardo. Jis tikisi, kad kuris nors jo mokinys sutaisys kardą, o vėliau paklusdamas Mokytojui vykdys įvairius nurodymus.
    Tada ji atsistojo ir tarė:
    - Eime į Relikvijos saugojimo vietą. Geriau žodžio Ringilas viešumoje nevartok. Jis gali sudominti tuos, kuriem nereikia to žinoti.
    Atsistojau ir nusekiau jai įkandin. Iš parko išėję atsidūrėme turgaus aikštėje, nuo kurios netoli mūsų būstinė. Žinoma į ją nesukome. Ji ėjo toliau pagrindine gatve. Visi į mus žvilgčiojo, nes gatvėje ne kasdien pamatysi kelioniniais rūbais apsirengusią merginą, kuri už rankos paėmus tempia kardais ginkluotą vyrą. Turgaus aikštė nutolo ir priėjome prie sargybos saugomų vartų. Už tų vartų, kiek žinau, yra Rūmų kvartalas, kur gyvena miesto taryba bei kartais, karalius. Maniau, kad ji pasuks į kairę, nes ten mūsų tikrai neįleis, bet ėjo tiesiai į sargybą, tada pasirausė kišenėje, įbruko kažkokį popiergalį sargybiniui į rankas ir tas įsakė atidaryti vartus.
    Nustebau, akd mus praleido, bet mes atsidūrėme Rūmų kvartalo viduje, o jame buvo pilna sargybinių. Gal ir logiška vieta, slėpti retą ir brangų daiktą. Jis vis dar mane vedė, o aš klusniai sekiau iš paskos ir tada paklausiau:
    - Taigi.. Beje, koks tavo vardas, niekaip nepaklausiu?
    - Aš Keilė. O tu?
    - Henris.
    Ji atsisuko ir man nusišypsojo. Tada paklausiau:
    - O kodėl tie sargai tave praleido?
    Keilė vėl atsisuko, sustojo ir priėjus prie pat sušnabždėjo:
    - Aš, vieno iš miesto tarybos narių, duktė.
    Vat šito tai nesitikėjau. Ji aukšto visuomenės rango nario dukra ir įstojus į Juodąjį klaną! Be to, sakė, kad jos brolis buvo to klano vadas, tai čia išvis..
    - O ar tavo tėvas žino..?
    - Ne. Bet jis tikrai nervina. O į šį klaną mane įstoti pakvietė brolis, nes visada buvau puiki kovotoja. Jei nebūčiau į jį pakviesta, turbūt būčiau iškeliavus iš šito miesto, nes mano širdyje klajonės ir nuotykiai...
    Ji vedė mane gražiais akmenimis grįstomis gatvelėmis, kuriose buvo daug suoliukų ir šonuose žaliavo daug medžių bei šiaip žalumos. Šis kvartalas tikrai gražus, o tada mes priėjome rūmus. Jie atrodė gerokai menkesni nei aplinkiniai, bet darė ne ką mažesnį įspūdį. Ji priėjo prie durų ir pastukseno į jas.. Duris atvėrė pagyvenęs vyras, apsirengęs kaip tarnas. Beabejo, jis ir buvo tarnas.
    - Sveika, panele Keile,-tarė jis, tada žvilgtelėjo į mane,- matau turime svečių.-tarė jis ir nusilenkė.
    - Sveikas, Bari. Atnešk dvi vyno taures į mano kambarį.
    Aš norėjau prieštarauti, bet nespėjau nieko pasakyti, kai ji įėjo į namą, o man teliko sekti paskui. Namo vidus didelis, labai didelis. Prabangūs laiptai vedė į antrą aukštą, o šonuose buvo daug kambarių. Keilė užlipo laiptais viršun. Aš nusekiau jai iš paskos. Vos įėjom į kambarį, ji išsidrėbė ant sofos.
    - Tuoj aptarsime viską. Taigi sėskis,-mostelėjo ji man į fotelį.
    Aš atsisėdau ir tariau:
    - Kodėl tavo brolis perėjo.. Na prie.. Pati žinai ko. Kodėl atsisakė tokio gyvenimo ir dar tapo kažkokio klano lyderiu?
    - Vieną kart jo tėvas paprašė jam gauti kažkokį daiktą, tiksliai net nežinau kokį, gal pavogti iš paštininko laišką, siųstą jo rinkimų priešui. Jis tai padarė, o tėvas jam sumokėjo. Mano brolis vėliau užsimanė dar panašių užduočių, bet tėvas pasakė, kad vogti negražu ir tai jis darė, tik norėdamas išlikti valdžioje. Brolis žinoma jo neklausė. Paaugęs jis įkūrė panašių kaip jis žmonių grupę. Visi buvo juodais apsiaustais ir tai peraugo į kaip dabar pats matai ką..
    Į kambarį įėjo tarnas nešinas dviem taurėmis ir pastatė jas ant stalo. Įpylė vyno į abi, o tada vėl išėjo.
    - Na va, dabar galime pašnekėti plačiau,- šyptelėjo ji man imdama taurę.
    - Taigi. Ar susitartume kaip nors dėl... Ringilo?
    Paklausiau ir paėmiau taurę vyno. Nealbai norėjau gert, bet gurkštelėjau, o taurę vėl pastačiau.
    - Turi pasiūlymų? Nemokamai jo neatiduočiau nė už ką, nebent prikeltum brolį.
    - O tu gal turi pasiūlymų? Galėčiau įkalbėt Reiną, ką nors padaryt.
    - Gerai. Žinau. Padėkit mum kovoje su baltai raudonais. Jie mums pavojingi, jei sustiprės – gali būti riesta, nes juodasis klanas dabar nusilpęs.
    - Karalius uždraudė Reinui kovoti.
    - Kovos ne Reinas šyptelėjo. Kviečiu jus visus prisidėti prie „Juodojo Varno“ klano, tapti bent jau laikinais nariais. Jei padėsite man įveikti „Assasins“, perduosiu relikviją ir atremti Mokytojo puolimsu paliksiu jums.
    Ji užvertė taurę ir išgėrė visą likusį vyną. Aš dar išgėręs tebuvau pusę, atsigėriau biškį ir atsidusau:
    - Pabandysiu juos įtikinti,-tariau.
    Ji džiaugsmingai nusišypsojo ir tarė:
    - Pabaik vyną, einam dar turiu kai ką tau parodyti.
    Padariau kaip ji ir paprašė. Užbaigiau taurę, padėjau ją ir nuėjau paskui ją iš kambario. Nusileidome laiptais žemyn, tada paėjome į kairę ir įėjome į vienas duris, kurios vedė žemyn, turbūt į rūsį. Ten buvo gana tamsu, tad ji davė man deglą, o kitą pasiėmė pati ir abu uždegė. Nulipome žemyn. Tai iš tikrųjų buvo rūsys, čia buvo sukrauti vyno buteliai, alaus statinės, visokie seni kilimai, dežės prikrautos velniai žino ko. Mes ėjome į patį kambario galą. Keilė priėjo prie deglo laikiklio sienoje, įstatė deglą į jį ir truktelėjo. Jis kaip svirtis pasidavė į priekį ir viena iš spintų, kurioje prikrauta buvo daug knygų sujudėjo. Ji priėjo ir tarė:
    - Padėsi atstumti?
    Linktelėjau ir padėjau atstumti spintą. Už jos matėsi praėjimas. Įėjome ir vėl užstūmėme spintą. Paėjome vos kelis žingsnisu, kai atrodytų iš niekur išdygo du apsiaustais apsivilkę vyriškiai:
    - Ah.. Keile.. Čia tu. Manėme, kažkas atrado šį praėjimą. Kas jis?-parodė į mane.
    - Henris. Tas apie kurį vakar pasakojau.
    Vyras linktelėjo, o Keilė tęsė:
    - Nuvesk jį prie Relikvijos. Taip pat papasakok ką žinai apie baltai raudonus, kur jų bazė ir t.t.
    - Bus padaryta, Keile,- mirktelėjo vyras.
    - Henri, prieš išeinant tau, dar susitiksim. Džonai, atvesk jį į kraštinį kambarį, kai viską parodysi.
    Džonas linktelėjo. Ir parodė rankos mostu man eiti. Jis buvo tamsiaplaukis vyras, tačiau jaunas, kaip ir tas kitas. Tvirto stoto ir rimtų veido bruožų. Einant beveik visi, kuriuos sutikau atrodė jauni, neperžengę 30-ties. Iš minčių pažadino Džonas:
    - Čia yra pagrindinė Relikvijos, Ringilo rankenos, saugojimo būstinė. Apie tai tik tiek ir galiu pasakyti.. O ką nori sužinti apie baltai raudonus, arba kaip jie save vadina – „Assasins“?
    - Na, aš žinau, kiek man užtenka. Gal tai įdomiau Reinui.. Na tam, kuris pasiuntė mus čia, ir įvėlė į visą šitą reikalą.
    Pagaliau mes baigėme eiti tamsiu tuneliu, Keilė jau senai buvo pasukusi viena iš jo atšakų. Įėjome įkambarį, kurį apšvietė dagu į sienas įstatytų deglų. Viduryje kambario, gulėjo rankena. Kardo rankena. Ringilo rankena.
    - Štai čia lapas, kuriame parašyti kai kurie svarbiausi faktai apie „Assasins“,-ištiesė lapą pasirausęs stalčiuose man Džonas.
    - Ah. Ačiū,-tariau imdamas.
    - Taigi, jūs tikrai atiduosit šią rankeną mums, už pagalbą kovoje?
    - Jei tik Keilė, taip lieps.
    Aš linktelėjau. Dar pakalbėję apie nelabai svarbius dalyksu nuėjome. Džonas mane per 15 minučių klaidžiais koridoriais nuvedė į „kraštinį kambarį“ kaip jį pavadino Keilė. Kai įėjom stoviniavo. Tikėjausi, kad ji kažką čia parodys, bet šiaip, nieko įstabesnio lyg ir nebuvom apart liuko viršuje kambario.
    - Taigi.. Ten viršuje – liukas. Pro jį išlįsi. Rytoj, ateik į šitą pačią vietą, prie liuko kas nors lauks.. Arba vienas, kad praneštum, jog jie nesutiko, arba atvesk visus, kad pradėtume pasiruošimą.
    Linktelėjau.
    Paskutinį kartą redagavo Heinrich : 2010-11-01 22:35
    I wonder if my pony can fly

6 puslapis iš 13 PirmasPirmas ... 2345678910 ... PaskutinisPaskutinis

Žinučių rašymo taisyklės

  • Jūs negalite pradėti naujų temų
  • Jūs negalite kurti pranešimų temose
  • Jūs negalite įkelti priedų
  • Jūs negalite taisyti savo žinučių
  •