5 puslapis iš 13 PirmasPirmas 123456789 ... PaskutinisPaskutinis
Rodomi rezultatai 61 iki 75 iš 192

Tema: Turtai IX dalis

  1. #61

    Pagrindinis

    Tvarščiausi žaizdas galima sakyt visą laiką.

    [noriu bent b9rt parašęs, jei bus laiko darašysiu..]

  2. #62

    Pagrindinis

    Gydžiausi žaizdas ir niekur nėjau.

  3. #63
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Po kovos jaučiausi pavargęs, nors ir nebuvau sužeistas. Kovos metu iš keleto galvažudžių kišenių susiradau kelias sidabrines monetas. Dabar, ryte, užvalgęs ėjau miesto gatvele. Šį kart, kad nekelčiau įtarimo sargybiniams daiktus palikau, pasiėmiau tik vieną kardą.
    Miestelis, nors vakar buvo rimtai užpultas, atrodė ramus ir įprastas. Nieko nesiskyrė nuo vakardienos, kai stebėjau jį paskutinį kartą. Ir nors, vakar taip sunkiai kovojau, išėjęs į lauką, supratau, kad nenoriu vaikštinėti ir ilsėtis. Bet jau išėjus nebuvo ką bedaryt.
    Nusprendžiau sekti paskui gražią paną, kurią pamačiau. Nusekiauuu. Pamačiau, kad ji eina į viešuosius baseinus.
    Nu, ok, gal ji ir graži, bet aš ten neisiu,-pagalvojau ir pasukau atgal. Praėjau pro turgelį trumpesniu keliu ir nusipirkau kelis obuolius iš kažkokios moteriškės. Vieną suvalgiau, kitą įsidėjau į kišenę.
    Pakėliau akis į viršų. Ant pastato stogo pamačiau, kad mane stebi mano sakalas. Jis ilsėjosi, bet buvo pasirengęs man padėti. Nuėjau, prisėdau ant laiptelių į kažkokį vienaukštį pastatą. Paraginau Mustangą atskristi prie manęs. Jis nutūpė šalia ir daviau jam dalį kito obuolio.
    Jau artėjo vidurdienis, o aš kaip ir neturėjau plano ką nuveikti..

  4. #64
    danieliux007
    Guest

    Pagrindinis

    gydziausi zaizdas ir galvojau apie musi

  5. #65
    Imperionas Samag0n avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2010
    Vieta
    Sostine
    Žinutės
    136

    Pagrindinis

    Citata danieliux007 rašė Peržiūrėti žinutę
    gydziausi zaizdas ir galvojau apie musi
    Tu mires..

  6. #66
    danieliux007
    Guest

    Pagrindinis

    Citata Dariusxas rašė Peržiūrėti žinutę
    Aha. Numiręs.
    Bet as buvau uzblokuotas.

  7. #67

    Gera mintis Nelaukti svečiai.

    Diena praėjo ramiai. Nė vienas nepatyrė jokių svarbių nuotykių. Daugelis liko bazėse ir tvarstėsi žaizdas.

    Atėjo vakaras.
    Visi sėdi prie stalo.. niekas nekalba. Pavalgo ir nueina miegoti.

    Išaušta rytas.
    Šiandien lyja ir žaibuoja. Mieste sumaištis.
    - Ei, kodėl lauke toks triukšmas? - paklausia Heinrich.
    - Nežinau. Turbūt, todėl, kad lyja lietus ir griaudėja griaustinis. - atsakė Samag0n.
    - Nemanau. Reikėtų eiti patikrinti. - atkirto Marionete ir išėjo apklausti aplinkinių.
    Reinas linktelėjo galvą. Visa trupė išėjo į miesto apylinkes. Stogais lakstė "Assassins" klano galvažudžiai. Jie buvo sumišę, pasimetę ir išsigandę.
    Užklausėte vieną išsigandusį valstietį.
    - Kas čia dedasi?
    - Nejau nematėte?! Dar auštant miesto aikštėje 3 nauji atvykėliai susirėmė su kokiu 40 galvažudžių. Vienas iš jų patiesė dešimtis jų tiesiog vienu kirčiu!!! Jis mūvėjo didelę skrybėlę. Kitas atrodė lyg išprotėjęs vyrukas, panašus į piratą, bet kovėsi įspūdingai. Kovos lauke lyg žaidė su galvažudžiais, kurie lakstė lyg žaibai!! Trečias iš jų vien žvilgsniu sustingdė oponentus. Ant veido pas jį buvo nemažai auskarų.
    - Hm.. tai vadinasi jie gali mums padėti įveikti galvažudžių klaną? - nusišypsojo Reinas.
    - Būtent.. NE!! JIE NĖRA GERI!! Minia stebėjusi kovą ir džiūgavusi, jog pasirodė herojai, kurie mus išgelbės nuo žudikų buvo užpulta.
    - Kieno? Jų?
    - Taip! Aš tą kovą taip pat mačiau. O svarbiausia jie medžioja ir ieško kitų slankiodami miesto gatvėmis.
    - Mes išspręsime šią problemą! - tvirtai tarė Reinas ir išžengė su visa grupe ieškoti trijulės.
    - Būkit atsargūs. - tarė valstietis.
    - Būsim, - atsakė Kristoferis ir nusekė visiems iš paskos.
    - Tegul Dievas jiems padeda..
    ...
    ...praėjo apie valandą.
    Pasiekėte pagrindinę miesto gatvę, kuri buvo nulieta krauju ir vedė į karaliaus pilį. Net ant sienos galima buvo matyti negyvų valstiečių lavonų, o prieš jus atsukę nugaras į priekį ėjo trys vyrukai. Vienas su skrybele, antras be rankos ir trečias apsikarstęs auskarais ir kitais mistiniais dalykais.
    - Ei jūs! Prisistatykit nelabieji! - suriko Reinas.
    Trys vyrai sustojo ir lėtai atsisuko. Šaltas jų žvilgsnis tiesiog nupurtė jūsų kūnus. Luksio jaguaras Rokis pradėjo urgzti ant jų. Jam iškart jie nepatiko.
    ...
    Mirtina tyla skrodė gatves.. dar gyvi valstiečiai slėpėsi bet kokiose dėžėse ir meldėsi, kad jų niekas nerastų.
    - Ko tylit?! - suriko luksis ir sumušė kardus.
    - Aš.. - tarė vyrukas su skrybėle. - Aš esu Stefanas.


    - Jis yra Vurbikas. - parodė į karį, kuris buvo be rankos ir be akies.


    - Ir jis - Sirijus.


    - Na, ar dabar geriau, kai žinote mūsų vardus? - pašaipiai paklausė Stefanas.
    - Mes norime žinoti ne tai! Iš kur jūs ir ko jūs norite?! - drąsiai tarė Kristoferis.
    - Mums reikia... nesvarbu. Kam čia pasakoti.. Vurbikai, Sirijau. Pasirūpinkit šiais šliužais.


    ------------------------------------------------------------------------------------------------
    Kovokite. Kovoje bendradarbiaukite. Galite stengtis gelbėti bendražygius ir net jiems neparašius jūsų dėka jie gali likti gyvi.

    Trio yra nežmoniškai stipri. Kovoje jie mirti negali. Saugokitės, kad nemirtumėte patys.
    * Pažvelgus Sirijui į akis jūs sustingstate 3-om sekundėm.
    * Vurbikas gali pasirodyti kvailas ir nerangus, bet neapsigaukite.
    * Stefanas yra labai greitas ir vikrus, o jo kardas lengvas kaip plunksna, bet vienu kirčiu gali lengvai perkirsti žmogų pusiau.

    ------------------------------------------------------------------------------------------------


    *♣ -Būrys- ♣
    laksters [3]
    4DarkSide
    domantas122
    Dobis
    luksis [10]
    Agurecas
    Xuligans
    kasikas
    asas5555 [1]
    Auuriis
    Fanta*
    BiG CagneY
    BurnBuddy
    aaalinikea [6]
    Samag0n
    ArėjasI
    Linko
    justeluka
    Pasauliokarlius [4]
    Aurimasak [1]
    Žergonas
    danieliux007
    Heinrich [8]
    tiskutis [4]
    McMartis
    Lancia [2]
    rolios
    arunaas
    estera2121
    Marionete [4]
    BackOnTop
    DualLT
    Roric [4]
    Npc: Reinas [10]
    Npc: Karaliaus pilies sargybiniai (20) [1]
    Npc: Kristoferis [5]

    ♣ Gyvūnai ♣
    laksters - Katė: Dina
    Heinrich - Sakalas: Mustangas
    luksis - Jaguaras: Rokis
    aaalinikea - Erelis: Kingas
    Pasauliokarlius - Šuo: Garfildas
    Marionete - Šuo: Mauzeris


    *♣ -Priešai- ♣
    Npc: Galvažudys "Strėlė" [3]
    Npc: Galvažudys "Kūjis" [3]
    Npc: Eiliniai galvažudžiai (8) [1]
    Npc: Galvažudys "Šešėlis" [10]
    Npc: Galvažudė "Paukštė" [5]
    Npc: Galvažudys "Miražas" [6]
    Npc: Įgudę galvažudžiai (10) [2]
    Npc: Stefanas [15]
    Npc: Vurbikas [10]
    Npc: Sirijus [?]



    *♣ -Neutralūs- ♣
    Npc: Pardavėjas Džekas


    ---------------------------------------------------------------
    Gyvas.
    Miręs.

    Gyvas.
    Miręs.

    ++ - smarkiai sužeistas.
    + - sužeistas.
    ---------------------------------------------------------------



    Kita situacija: Ketvirtadienį 18h arba vėliau.

  8. #68
    Imperionas Samag0n avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2010
    Vieta
    Sostine
    Žinutės
    136

    Pagrindinis

    Jau eidamas ten, bijojau taip kaip niekada nebijojau, pamates ta krauja dar labiau issigandau, poto susitikome ta Trijule.. Nu ka pagalvojau, reiks normaliai pakovoti, turiu skyda ir savo nagus, taip pat daug geru draugu.. Pamaciau kad mes pasiskirsteme eilute ir kiekvienam mazdaug is trijules isejo po 3 musu zmones.. As pagalvojau kad tas storulis be rankos bus nerangus, taigi puoliau ji pirma, uzsidenges skydu sokau ant jo, bet jis buvo turbut geriausias kovotojas kuri kadanors maciau, jis kirto su savo kabliu man i kojos raumeni, as suklupau, jis norejo man trenkti su kita ranka i veida, bet uzsidengiau savo skydu, skydas vos neluzo nuo tokio didelio smugio, staiga pamaciau kad kazkas iskele karda virs storulio galvos ir mano veide atsirado net menka sypsena, bet staiga ji isbleso kai pamaciau kad Vurbikas trenke su ranka DualLT i galva, jis parkrito ir staiga supratau kad tai proga man, trenkiau su skydu Vurbikui i galva, maniau kad jis parkris, bet nieko, jis tik dar labiau supyko, savo kabliu jis norejo smogti man i krutine, bet staiga spejau atsokti.. Pastebejau kad jis mane jau pamirso ir bando dorotis su DualLT, biski apsiziurejau ir maciau kaip visi inirtingai kaunasi.. Norejau susiristi zaizda, bet supratau kad negaliu pajudeti ir kazkoks seselis skrieja link manes, spejau tik uzsimerkti ir maniau kad jau mirsiu tik staiga Marionete trenke Sirijui per galva, as pradejau valdyti savo raumenis mes su Marionete pradejome kovoti su Sirijumi, jis buvo toks greitas, ir jo akis kazkokios magiskos, as neziurejau i ji, nes vel buciau sustinges, paemiau kazkoki akmeni ar kardo nuolauza ir staiga meciau i ji is visos likusios jegos, pataukiau as jam i keli, jis biski susiriete, bet jam kaip nieko taip nieko.. Kaip tik laiku, Sirijui einant link manes pasirode Aurimasak, jis puole savo kardu Siriju, kirto jam i ranka.. Bet smugis nebuvo gan stiprus, nes pastebejau kad Aurimasak jau labai pavarges, Sirijus buvo kazkoks samanas, nes pamaciau kaip jis kazka murma po nosim ir jo zaizda mazeja, mes apsupe Siriju. As, Aurimasak ir Marionete puoleme ji, as su nagais taikiausi jam i ranka, nieko neiziurejau, tik spejau pakelti nagus ir mano ranka sustingo, taip tai buvo Sirijaus burtai. Tas pats atsitiko su Aurimasak ir Marionete. Jis kiekvienam mums trenke i snuki.. Bet as jau atsigavau ir spejau su nagais jam perrezti koja, jis suklupo bet kirto su kazkokiu peiliuku man i pilva, suklupau, spejau pamatyti luksi prisokanti kovoti su Sirijumi ir istriza zaizda savo pilve..

  9. #69
    Karžygys luksis avataras
    Prisiregistravo
    Sep 2008
    Vieta
    8 kilometrai nuo jūros
    Žinutės
    1,783

    Pagrindinis

    Is nekantrumo sudauziau karda. Nors ir nekovojau vos para jauciausi tarsi buciau nelaikes kardo rankoje istisas savaites. Visus trsi nuzvelgiau labai atidziai, bet tada pajutau jog negaliu pajudeti. Supratau taigi Sirijus galejo sustingdyti zvilgsniu. Apsakiciavau jog tik 3 sekundems. Tada paziurejau i Vurbika. Isssitraukiau 3 surikenus ir neikam netiketai paleidau juos i ta invalida. Buvau nustebintas to kaip greitai tas Vurbikas suregavo ir isvenge surikenu, o Stefano istyrineti nespejau, nes Vurbikas supykdytas mano pajudejo link manes. Iskeliau karda irt atsispyres nuo grindinio sokau i Vurbika. Kirtau kardu, o Vurbikas atsake tuo paciu kardai susidauze ir tada tas invalidas bande kabliu pradreksti man krūtinę, tačiau kairėje rankoje ašlaikiau medžiotojo peilį i būtent juo apsigyniau nuo kablio. Kol tas piratos stovejo pries mane ji puolė Samagonas ir kiti. Taigi aš palikęs jį bendražygiams pats puoliau Stefana. Apie jį nespįjau susidaryti nuomonės, bet tai, kad jis vadovauja šitai grupelei reiškė, kad jis ne ka silpnesnis. Jis ramiai stovėjo ir laukė kol aš nubėgsiu tuos 10 likusiu metrų, bet tada aš sustojau ir įsmeigiau kardą tarp plytelių nusiemiau lanką, pritvirtin tą prie nugaros, issitraukiau strėlę ir nusitaikęs į Stefaną paleidau templę. Stėlė prazvimbė Stefanui pro petį ir įsmigo į už jo buvusį pastatą. Ištraukiau kitą strėlę ir vėl paleidau. Stefas laisva rnaka sučiupo strėlę ir numetė ją šalin. Tada ramiai nuėjau ir nusiemęs lanką ir strįles pasidėjau jam prie pastato sienos, nes šioje kovoje negalėsiu padaryti klaidų. Grįžęs prie kardo ištraukiau jį ir tada Stefanas puolė mane. Jis judėjo greičiau negu Reinas, vos spėjau atmušti jo kardą. Stefano kardas nuvo labai lengvas, tačiau dėl to smūgiai buvo silpnesni tai buvo menka paguoda, nes tai jis kompensavo savo vikrumu. Jis šokinėjo iš vienos pusės į kitą. Neturėjau progos, net giliai įkvėpti, o ka jau kalbėti apie puolimą. Nors pats buvau ne ia kelmo spirtas, bet pries Stefana atrodziau bejegis, letas ir nusilpes., bet ne as turejau tai ko neturejo tas Stefanas. Tai buvo ta ugnis deganti mano sirdyje, ta ugnis kuri verte mane kautis, ugnis be kurios gyventi negali joks karys ir ta ugnis manyje dege labiau nei pas kanors kita.Buten todel ir nusprendizua prisideti prie sitos miestelio gelbejimo grupeles. Mano tikslas buvo kautis kuo daugiau, todel dabar tikrai nebegsiu, o parodysiu savo sugebejimus arba mirsiu. Dėl to ugnies mano širdyje, kardas pradėjo judėti greičiau ir man pavyko atmušti Stefana. Atsitraukes atgavau kvapa ir iskeles karda puoliau link to tipo su didele skrybele. JIs isvenge pirmuju mano kirciu ir pasitaikius progai trenke kumsciu. Kai nukritau atatupstas as pradejau juoktis ir turbut stefanui pasirode, kad as idiotas, taciau as juokiausiu nes niekada dar nebuvau kovesis su tokiu stipriu varzovu ir jam tikrai jauciau didziule pagarba. Kol sedejau nat grindinio stefanas puole mane, taciau heinrich uzpuole ji is nugaros ir suteike proga man atsikelti. Atsikeles nubegau prie


    (tesiu)
    Paskutinį kartą redagavo luksis : 2010-10-29 19:46

  10. #70
    Blokuotas Blokuotas
    Prisiregistravo
    May 2010
    Vieta
    Rietavas
    Žinutės
    35

    Pagrindinis

    Su dualLT prašymu ikeliu jo posta:
    Išsitraukiau ginklą. Jau buvau pasiruošes pulti, bet reikėjo apsispresti katra. Pasirinkau pati keisčiausia. Tai ta su viena ranka. Jis atrodė kažkoks durnas. Bet paklausius kitų žmonių pasakojimu krečia šurpuliai.
    Prasidėjo kova. Kovojome keli prieš viena. Bet jie vistiek mums buvo per stipri. Jis jau buvo stipriai užsimojęs vienam iš draugų. Jau žadėjo kirsti. Tik aš greitai isitraukiau kunaji ir mečiau į jo kardą. Kardas buvo nusviestas toliau. Jis spėjo atsikelti kol išsitraukė kita kardą. Kuris atrodė nelabai didelis. Tai visa laiką ir daužėms kardais. Kelis sykius jam ipjociau. Ir jis man kelis sykius ipjovė. Bet tai nebuvo svarbu.

  11. #71

    Pagrindinis

    Nauji priešai, jie buvo labai stiprūs, jei norėtų turbūt mus visus lengvai nužudytų ir viskas pasibaigtų. Bet ne, mes nepasiduosime, mes ne tam čia susirinkome, mes laimėsime prieš juos. Vienas kovoti bijojau todėl padėjau kitiems, juk reikia kovose bendradarbiauti kaip komanda, taip būsime stipresni. Išsitraukiau Pragaro kirvį ir atsistojau į kovos poziciją, jau norėjau pradėti kovą, bet staiga pamačiau kaip į DualLT artėja kardo ašmenys, pašokau ir sustabdžiau smūgį savo kirviu, DualLT nusišypsojo atisisukęs į mane.

    -Pradėkime kovą.-ištariau ir pribėgęs prie Stafeno bandžiau jam perkirsti koją, bet jis labai greitas ir vikrus, jis išvengė mano smūgio ir nusileidęs ant žemės su savo kardu bandė perrėžti man galvą, bet jam nepavyko aš bandydamas pašokti ir išvenkti smūgio iš jo kardo gavau per koją. Mane sužeidė, bet aš esu išmokęs pakęsti šį skausmą todėl atsistojau lyk niekas niekur...

  12. #72
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Prieš išeidamas iš pastato apsirengiau šarvais. Buvau pasirengęs kovoti. Kardai paruošti prie šarvų, o rankoje lankas. Kairėje dar ir strėlė. Slinkau palengva miesto gatvėmis, paskui grupę, kol priėjome prie kažkokios trijulės. Jie atrodė stiprūs.
    Pachatinom biškį ir jie puolė. Manęs kaip tyčia niekas nepuolė. Sirijus nusuko žvilgsnį į Duallt ir šis sustingo. Supratau, kad jis – pavojingiausia jų grandis. Uždariau šalmo antveidį Įtempiau strėlę ir paleidau Sirijui į galvą, sekančią į krūtinę, 2 į kojas, tada taikiaus vėl į galvą, bet jis, kažkokiu būdu išvengęs mano strėlių pažvelgė į mane. Per antveidį pamačiau pusę jo akies, kitą dengė grotelės. Pajutau, lyg į mano galvą būtų pataikiusi strėlė, bet nepramušusi kaukuoklės. Lyg staiga galvos viduje, kažkoks smaigalys pradėjo badyt kiekvieną vietelę smegenyse.. Tada tai susiliejo į vientisą migreną ir aš nusukau žvilgsnį nuo jo ir nuleidau lanką.

    Taip.. Gerai, kad mačiau tik vieną akį, nes nuo abiejų turbūt būčiau sustingęs. Pamačiau, kad į mane dideliu greičiu atlekia storas karys. Griūdamas atgal paleidau strėlę ir ji pervėrė jam pilvą. Jis priaskriejo virš manęs, o aš padaręs atbulinį kulverstį pašokau ant kojų. Pasukau galvą į puolusįjį. Tai buvo Vurbikas. Toje vietoje, kur kovojo jis, palikę tik keli sužeisit žmonės. Stefaną užlaikė Luksis, o labai ramiai stovintis Sirijus sukiojo galvą nuo vieno prie kito drįstančio į jį pažiūrėti. Vėl sutelkiau dėmėsį į Vurbiką. Strėlės jau nebebuvo, o žaizdos beveik nesimatė. Jis rėkdamas artėjo, o, aš pritūpiau ir šokau į jį. Savo mažesniu svoriu, bet didesne atsispyrimo jėga įsirėžiau jam į liemenį ir jis apsivertęs trenkėsi veidu į žemę. Padariau kulverstį ir atsidūriau toliau nuo jo. Pakeičiau ginkluotę iš lanko į du kardus ir atsistojęs į gynybinę stovėseną, pasiruošiau priimti jo smūgį.
    Jis sunkiai stojosi, bet matėsi, kad nekėtina pasiduoti. Nagrinėjo mane, iš kurios pusės geriausia pult. O tada pajaučiau kažkokį lyg deginimą į nugarą. Apsisukau ir pamačiau, akd į mane įsmeigtos Sirijaus akys. Ir iš reflekso, lengvabūdiško reflekso, žvigtelėjau jam į akis. Pajutau, kaip per kūną perbėga šiurpuliukai. Kol dar nebuvau apimtas visiško skausmo, surikau:
    - Mustangai!
    Išgirdau, kaip prasidėjo sunkūs žingsniai man už nugaros – į mane bėgo Vurbikas. Bet tada pasigirdo švilptelėjimas ir žvilgsniai nutilop bei kažkad vožėsi į į tą užpuoliką. Aš tuo metu klupau ant kelių vis dar negalėdamas patraukti akių nuo Sirijaus, o galva rodėsi, kad tuoj sprogs. Tuo meto, kovos įkarštyje skraidydamas Luksis, uždengė vaizdą, kurį mačiau ir atsipeikėjau. Parvirtau ant žemės ir susiėmiau už galvos. Atidariau antveidį, kad įleisti truputį gryno oro. Skaudėjo taip nežmoniškai.. Maniau tuoj susprogsiu . Galų gale atsisėdau. Mustangas sukosi ratu aplink minią žmonių. Na, ne minią, bet keli matyt pamatę, pargriuvusį mane ir pargriuvusį Vorbiką, nusprendė su juo pakovoti.
    - Mustaingai – Laisvas!
    Sukomandavau sakalui ir jis pakilo taip, kad nepasiektų jo jokie galimi ginklai. Aš nusprendžiau atsikratyti Sirijumi. Taip negalima. Jis man suteikė tiek skausmo, kad...
    Pasiridenau už medžio ir išsitraukiau lanką. Jis, regis, manęs nematė, o buvo susidomėjęs Luksiu ir bandė pagauti jo žvilgsnį. Išsiridenau iš po medžio ir paleidau strėlę į jį. Ji skriejo tiesiai, bet paskutiniu momentu jis tiesiog padėjo žingsnį dešinėn ir strėlė praskrido prieš pat jį. Nors galvos, net nepasuko į mano pusę.Šoviau dar tris strėles ir su visom tas pats, tiesa, antroji skriejo išvis netaikliai. Išsitraukiau kardus ir apėjęs kovos lauką surinkau strėles.
    Dabar aš labiau mačiausi Sirijui, bet kaip supratau, strėlėm ir klasta jo nepaimsi, tad taikysiu Bruteforce metodą. Įsibėgėjau ir bandžiau jam trenkti. Paskutinę akimirką nuleidau antveidį ir galvą žemyn, smūgiavau aklai, kad nepagaučiau jo žvilgsnio. Bet visos kartus, kardai skrido pro šalį, o jis į mane nežiūrėdavo. Galų gale, kai viskas užkniso pakėliau akis į jį ir bandžiau perkirsti ties galva per puse. Ir būtent tada jis pasuko galvą į mane ir aš skausmo apimtas kritau žemėn. Negalėjau nieko padaryti – vietoj „susilydžiau“.
    Tada per apmirusias akis pamačiau, kad Sirijus ramiai lenkias prie kardo, nenuleisdamas nuo manęs akių, O aš negaliu nieko padaryti. Pasilenkė, paėmė iškritusį kardą. Ir greit smeigs. Bet visą tai daro lėtai, atrodytų lyg mėgaujasi mano kančia ir visai nenori jos užbaigt.
    Bet aš juk privalau kovoti..
    Negaliu pasiduoti
    Jei pasiduosiu mirsiu..
    Ir man niekas nepadės..

    Dabar mintis nukreipiau kita linksme. Nebegalvojau, kad jis įsibrovęs į mano mintis. Galvojau, apie mirtį ir, kad nei vienas iš esančių gyvų nebus pakankamai drąsus man padėti.
    Ir tada lyg pokštelėjo kažkas galvoje. Sirijus prarado mano kontrolę. Galvos skausmas liovėsi, aš vėl galėjau valdyt savo kūną. Tos kelios sekundės, kurias buvau sustingęs, atrodė kaip kančios valandos. Bet aš dabar supratau, kad viskas truko kelias sekundes, tad nieko nelaukęs pakirtau Sirijui kojas ir jis pametė imamą kardą, tada pašokau į orą ir užgriuvau ant jo. Jis užsimerkė iš skausmo. Paskutinį kart užsimojau smeigt į jį kardą ir pataikiau. Ašmuo susmigo jam į krūtinę. O tada pajutau spyrį į galvą ir nuskridau į pastato sieną. Kartu su kardu, kurį buvau tvirtai įsikibęs.
    Vožiausi taip galingai ir skaudžiai, kad 15 minučių neatsirinkau kas yra kas. Šliaužiojau palei tą vietą, kur nukritau , tada pagulėjau, atsidariau antveidį . Atrodė, kad danguje keturios saulės. Supratau, jog turbūt išniro kairys petys. Persivertus pajutau stiprų skausmą šlaunyje – nepatogiai krisdamas pasitempiau raumenį . Spjoviau ant visko. Į mane spyrė Stefanas. Luksis gulėjo parverstas, ir pamatęs, nelaimėję Sirijų, mane numušė nuo jo. O dabar, kiek padėjęs Sirijui nuėjo tvarkytis su pagr. grupele, kurią greit išguldė, nes kai aš ir Luksis neužlaikom jų, neilgai teišsilaiko kiti – jie daug silpnesni.
    Pradėjau šlupbčiodamas bėgti. Aš puoliau Stefaną iš nugaros ir spyriau gan smarkiai. Jis nesitikėjo mano puolimo, bet lengvai apsisuko ir trinktelėjo kumščiu. Man. Vis dėlto, daviau laiko Luksiui atsikelti. Reikia jį paimti dviese, dabar, kai Sirijus nebe toks pavojingas...

  13. #73
    Imperionas Aurimasak avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2009
    Vieta
    Zarasai
    Žinutės
    231

    Pagrindinis

    Judėjau ten kiek su baime, kadangi tai buvo kažkas blogo. Kaip kažkas, padarė darbą greičiau, nei męs ?
    Kas ten per sutvėrimai ? Dėjau žingsnį, po žingsnio, baimė augo, vienu momentu jau norėjau dingti iš ten visam laikui. Pakėliau galvą ir nusiraminau kai Reinas suriko:
    - Ei jūs! Prisistatykit nelabieji!
    Tuomet trys žmonės atsisuko ir mano kūnas užvirė. Pradėjo skaudėti kiekvieną raumenėlį, nebegalėjau jų pajudinti pažvelgus į apsikabarojusio pakabukais ir auskarais žmogaus...
    - Ko tylit ? - Suriko luksis. Jau norėjau jį nužudyti, už tokį kvailą poelgį.
    - Aš... Aš esu Stefanas. Jis yra Vurbikas. Ir jis - Sirijus. Na dabar geriau kai žinote mūsų vardus ?
    - Mes norime žinoti ne tai! Iš kur jūs ir ko jūs norite?! - drąsiai tarė Kristoferis.
    - Mums reikia... nesvarbu. Kam čia pasakoti.. Vurbikai, Sirijau. Pasirūpinkit šiais šliužais.
    Stovėjau vietoje, be žado. Manau jeigu būčiau likęs vienas, mane jau būtų nužudę. Nieko nebesugebėjau padaryti. Panika mane buvo užvaldžiusi. Nesupratau nei kas vyko aplinkui, nei kas vyko mano viduje. Atsipeikėjau tik tada, kai Samag0n skydo nuolauža kirto man per galvą. Išsitraukiau savo kunają išsitraukiau virvę ir kunają pririšau prie savo lazdos. Stipriai. Pastebėjau kad Samag0n guli ant žemės ir nuskubėjau jam padėti. Puoliau Sirijų su savo "ietimi" tačiau nieko doro nepadariau. Nedidelę žaizdą ant rankos ir viskas per tą mano nuovargį. Išgirdau, kad jis kažką murma sau po nosim ir pastebėjau kad žaizda greitai dingo. Samag0n puolė jį. Jo pasekoje šoko Marionetė, o po jų - aš. Visi sustingome. Samag0n gerai gavo į galvą, Marionete taipogi. Mano likimas nebuvo išskirtinis. Na nebent tuo, kad išlaikiau savo "ietį" rankoje ir atgavau savo kūno valdymą. Puoliau jį ir su ietimi perdūriau jo ranką kiaurai, ir "ietis" iššoko pro kitą rankos pusę. Sugriebiau jį ir nubėgau pailsėti už akmenų kruvos..i..
    "šikau tualete, pamačiau, kad toletinis popierius baigės - ženklas, kad reik eit į bažnyčią, melstis už dievą, kad popieriaus nepradangintų daugiau" - Chew

  14. #74
    Karžygys Marionete avataras
    Prisiregistravo
    Dec 2008
    Vieta
    Sostinė
    Žinutės
    1,927

    Pagrindinis

    Sužinojus, jog trys žmonės įveikė 40, kovoti 10 vs 3 buvo baugu. Mūsų grupelėje taip pat išsiskiria 3 geriausieji: Reinas, Heinrich ir Luksis. Bet labai abejoju, ar jie prilygsta tam nežinomam trio.
    Kovos bijojau, prisipažįstu, tačiau nustebčiau, jei kiti grupės nariai jautėsi užtikrintai ir saugiai. Žinoma, gali būti, kad trio nėra toks stiprus, kaip žmonės kalba, gali būti, kad tai tik išpūstas burbulas ir prieš mus trio neatsilaikys. Bet pasikliauti sėkme ir pirmam išbandyti priešininkų stiprumą aš nesiryžau.
    Per trumpą laiko tarpą, kol Luksis trumpai šnektelėjo su priešininkais, sužinodamas jų vardus, aš, būdamas visiems už nugarų, užsidėjau savo kovos nagus. Rodos niekas nepastebėjo, kad mūsų pusė pradeda ruoštis kovai... Laikiau rankas ant kardų rankenų ir vos tik kuriam priešininkui sujudėjus buvau pasiruošęs kardus išsitraukti. Bet ne, puolė musiškis.
    Kova jau nuo pirmų minučių buvo įtempta. Priešininkai jautėsi labai užtikrinti ir aiškiai laukė, kol mes pulsime. Kažkuris iš mūsų nesusitvardė... Iš nugaros nesupratau, kas bėgo link trio, tačiau visa širdimi jam linkėjau neprarasti galvos jau pirmuoju kirčiu. Ką gi, laimingas vaikis. Spėjo atsitraukti, kai Vurbiko kardas prašvilpė per plauką nuo musiškio veido. Atrodo Vurbikas palūžo! Kad ir kaip būtų keista, jis puolė į priekį ir ėmė ,,kapoti orą". Na, jis nepataikydavo ir tai buvo į naudą mūsų pusei. Staiga į priekį nėrė Luksis, padėdamas draugui. O tuomet vienas po kito prisijungė likę 8, tarp jų ir aš. Pirmoji mintis pradedant kovą buvo nepažiūrėti į Sirijų. Jei jis mane sustingdys savo žvilgsniu, galiu prabūti vietoje tol, kol mano galvą nuneš Vurbiko kardas. Žodžiu, pasirinkau nekovoti su Sirijumi. Vurbikas, kaip ir aš, buvo su kardu. Na, aš su 2... Pasirinkau pulti jį. Nutaikiau tinkamą momentą, kuomet jo nebuvo apspitę kiti musiškiai ir puoliau link priešininko. Prieš pat savo akis blokavau jo kardą, kuris nuo greitos Vurbiko reakcijos jau buvo man prie kaktos. Akimirksniu atsitraukiau. Mane apėmė šioks toks stresas, kelioms sekundėms pasimečiau, ar bėgti, ar toliau kovoti. Panika. Ji mane apėmė, bet aš nepasidaviau. Lėtai žengęs kelis žingsnius atgal aš bandžiau sudurti Vurbikui į pilvą. Blokuotas smūgis... Kaip atsaką gaunu kirtį kaklo lygyje, kurio išvengiu užbėgęs Vurbikui už nugaros. Oho, koks vikrus! Jis taip staigiai atsisuko ir vėl tik per plauką nesuvarė savo kardo į mane. Dar porą kartų bandžiau jam susmūgiuoti, o tuomet nusprendžiau, jog gana rizikuoti asvo gyvybe ir reikia leisti kovoti kitiems.
    Praėjo keliolika minučių. Truputį atsikvėpiau, bet mačiau, kad dabar kovojantys mūsų grupės anriai ima silpti. Supratau, kad reikia pasikeisti, laikas kovoti man. Vėl grįžau prie Vurbiko, kuris mane pamatęs piktdžiugiškai nusišypsojo. Po keletos blokuotų mano smūgių, susilaukiau vienos stiprios atakos. Vurbiko kardas tėškėsi į žemę ir ačiū Dievui, nes kitaip aš būčiau padalintas į 2 dalis... Sekantis mano puolimas buvo nagais. Bėgdamas ratais apie Vurbiką ir taip neleisdamas jam sureaguoti į mano puolimus, bandžiau sudraskyti jo kūną. Keli įbrėžimai pavyko, tačiau labai daug buvo blokuoti. Galų gale aš vėl atsitraukiau. Kova tęsėsi. Kurį laiką tik stebėjau, kaip kaunasi mūsų grupės nariai ir analizavau visą kovą. Mūsų gretos silpsta, ačiū Dievui dar nemažėja. Priešininkai rodo neapsakomą ištvermingumą ir jėgą - mes nelaimėsime! - galvojau aš. Tai buvo akivaizdu. Mūsų vienintelis tikslas būtų neparodyti nuovargio ir kautis toliau. Galbūt priešininkai atsitrauks vien dėl to, kad kova užsitęs per ilai ir jie nebenorės gaišti laiko... Žodžiu, mums tereikia ištverti. Siekti pergalės būtų per daug kvaila.
    Vėl įsijungiau į kovą. Kažkodėl Vurbikas atrodė labiausiai pavargęs, gal dėl savo stambumo. Bet man atrodė, kad jis mane ,,traukė", nes atrodė mažiausiai pavojingas. Taigi, vėl sulaukiau momento, kai prieš jį nekovojo nė vienas iš mūsų. Tuomet staigiai nėriau link jo ir pastebėjęs, jog jis ruošiasi man suduoti, staigiai pritūpiau. O tuo, kad įvyko vėliau, tiesiog negalėjau patikėti! Rodos ir šie asai klysta: Vurbiko kardas taip tėškėsi į žemę, kad perskėlė plytelę ir... ĮSTRIGO!!! Suprantama, naudojausi proga ir suvariau savo kardą vurbikui į pilvą. Kito jis sugebėjo išvengti... Pirmoji reakcija buvo klyksmas. To pasekmė buvo milžiniškas skausmas. Antroji reakcija buvo atsitraukimas ir negiliai įstrigusio kardo ištraukimas. Kitų trio narių reakcija buvo kraupi - jie taip sumišo, kad aiškiai buvo palaužti ir mažiau pasitikėjo savimi. Tai tik mum į naudą... Aš, apimtas milžiniško džiaugsmo, vėl pasitraukiau iš kovos. Dabar turbūt būčiau dydysis trio taikinys, tad man kovoje nebesaugu...



    Pirma tęsinio raidė paryškinta.
    Paskutinį kartą redagavo Marionete : 2010-10-29 15:24
    "ForumVizija" - forumo dainų konkursas; prisijunk!
    "ForumVizijos" svetainė
    Welcome to my crib

  15. #75
    Senatorius Lancia avataras
    Prisiregistravo
    Dec 2008
    Vieta
    Terra incognita
    Žinutės
    525

    Pagrindinis

    Išsitraukiau lanką ir strėlę. Nusitaikiau į Vurbiką, bet tada man į galvą atėjo viena mintis. Įsikišau lanką su strėle atgal į strėlinę ir išsitraukiau peilį. Nusprendžiau užeiti kuriam nors iš trio už nugaros ir pabandyti perrėžti kažkuriam iš jų kaklą. Pabandysiu laimę su Stefanu. Tyliai nuslinkau už jo nugaros, ir kai Stefanas buvo užsiėmęs su kažkuo kitu, šokau jam ant nugaros ir jau norėjau jam brūkštelti po kaklu, bet Stefanas kažkaip pastebėjo mano ranką, sugriebė už jos ir numetė mane. Trenkiausi į žemę ir nuo skausmo man aptemo vaizdas akyse, trumpam praradau sąmonę. Po kelių sekundžių aš prabudau ir atsistojau. Dabar pabandžiau papjauti Sirijų. Prislinkau arčiau, užsimojau ir dūriau jam į nugarą. Bet Sirijus staiga atsisuko, pasitraukė į šoną ir pažvelgė man į akis. Aš pajutau, kad nebegaliu pajudėti. O jis jau tiesė ranką ir norėjo jau mane smaugti, bet iš kažkur atskrido strėlė ir vos nekliudė Sirijaus. Jis truputį susinervino, ir aš vėl galėjau pajudėti. Atsitraukiau nuo Sirijaus truputį toliau ir pasiėmiau lanką. Nusitaikiau į Vurbiką.

5 puslapis iš 13 PirmasPirmas 123456789 ... PaskutinisPaskutinis

Žinučių rašymo taisyklės

  • Jūs negalite pradėti naujų temų
  • Jūs negalite kurti pranešimų temose
  • Jūs negalite įkelti priedų
  • Jūs negalite taisyti savo žinučių
  •