3 puslapis iš 13 PirmasPirmas 1234567 ... PaskutinisPaskutinis
Rodomi rezultatai 31 iki 45 iš 192

Tema: Turtai IX dalis

  1. #31

    Pagrindinis

    Ryte mums liepė treniruotis ant kažkokių bokso kriaušių, man tai nepatiko.... Vėliau leido išsirinkti gyvūną, tai aš pasirinkau tigrą, kadangi kito negalėjau, vėliau šukavome mišką. Sutikau 1 žudiką, puoliau jį, tigrą pavariau į priekį jis šoko ant žudiko ir jį pargriovė, bet jis kažkaip sugebėjo išlysti iš po jo kojų. Aš su kirviu bandžiau jam nukirsti galvą, bet nepavyko. Kova tesėsi kelias minutes, tačiau jokio žalos jam nepadariau.
    Paskutinį kartą redagavo McMartis : 2010-10-19 18:08
    LTX 7 - N.E.M Hart
    LTX 8 - Joker Hart
    LTX 9 - tomis Hart

  2. #32
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Treniruotėje mum reikėjo apipjaustyti bokso kriaušę. Tai nebuvo sudėtinga treniruotė. Man davė peilį ir kai buvo mano eilė, neskubėjau naudoti peilio. Pirma, spyriau, norėdamas, kad ji įsisiubuotų. Tada pristabdžiau, smūgiu iš kumščio į pautus. Šiaip šitą padariau vien tam, kad atrodyčiau kiec. Nu bet nvm. O tada apsisukdamas kirtau bokso kriaušei peiliu. Pataikiau, ir pradėjo byrėti medžiaga, kurios buvo prikimšta kriaušė. Tai priminė, kai žmogui perpjauni pilvą ir išvirsta žarnos. Nu bet... Nuėjau nuo kriaušės ir pasirėmiau į sieną. Stebėjau kiekvieno kiekvieną smūgį, bet vos keli žmonės iš čia esančių atrodė pakankamai tvirti ir verti valdyti ginklą ar kovoti su priešu.
    Po to į patalpą buvo atvesta daug gyvūnų. Visi buvo šarvuoti. Palaukiau, kol „bendražygiai“ išgraibys sau reikalingus. Juk niekur neskubėjau, o gyvūnų tikrai užteks. Kai dauguma išėjo, o gyvūnų liko ganėtinai mažiau aš apžvelgiau juos. Buvo vienas raganosis, bet aš jo nebūčiau ėmęs, net jei būtų leidę. Pirma, jis per didelis, antra per lėtas, trėčia, nemokėtų tyliai eiti mišku. Mano dėmesį labiau patraukė vietoje nenustygstantis jaguaras. Galbūt jo niekas dėl to ir nepaėmė? Jis atrodė tikrai aršiai ir spurdėjo Kristoferio laikomas. Lėtais, bet drąsiais žingsniais priėjau prie jaguaro. Pamatęs mane jis sukluso ir nurimo. Kristoferis pakėlė susidomėjimo kupinas akis ir man tarė:
    - Šis jaguaras – tikra problema. Aršus, nenustygstantis vietoje, niekam iš mūsų nepavyko jo suvaldyti.
    - Tikriausiai dėl to, kad laikote jį narve,-pašaipiai pasakiau aš ir atsiklaupiau.
    Viena ranką uždėjau ant šarvuotos jaguaro galvos. Jis užmerkė akis ir pagarbiai nulenkė galvą.
    Jaguaras man pakluso. Nežinau ką manyje pamatė tas gyvūnas, bet mes akivaizdžiai tikomes vienas kitam. Tariau Kristoferiui:
    - Imu šitą.
    Kristoferis buvo nustebęs, bet davė neabejodamas. Aš jį išsivedžiau į lauką parodytu keliu iš požeminės slėptuvės. Netrukus atsidūrėmė lauke ir prieš mane bei kompanijoną plytėjo miškas. Nuo pečių nusiėmiau permestą lanką, iš strėlinės, perrištos per juosmenį dvi strėles, sėdau ant jaguaro ir sumurmėjau:
    - Na ką, jojam į priekį.
    Jaguaras šuoliavo labai greitai. Net stebėjausi juo, nes kartais atrodė, kad to medžio už trijų metrų neįmanoma išvengti, tačiau jis vikriai išsirangydavo pro tarpus tarp krūmų ir šakų. Po kokių 15 minučių jojimo aš sustojau. Tiksliau, liepiau jaguarui sustoti ir jis tai padarė. Apsidairiau. Vieta, kurioje sustojau atrodė, kaip proskyna, bet šonuose augantys aukšti medžiai dengė šviesą. Prieš mane medžių nebuvo kokių 2 metrų skersmeniu, bet buvo pilna samanų. Dėl to ir liepiau stoti, nes čia per daug „švari vieta“, kad būtųne pasala. Galbūt tai jau apleista pasala, o gal ir ne, gal krūmuose sėdi būrelis karių ir laukia, kol aš įkliūsiu, kad galėtų užmušti ir apiplėšti.

    Nebūčiau aš, jei nebūčiau padaręs tokios nesąmonės.

    Įsakiau savo Jaguarui šokti į tą proskyną.
    - Šok ten.
    Jis į mane klausiamai pažiūrėjo ir pasuko galvą.
    - Nu šok ten, į priekį.
    Šį kart sakydamas pamosavau pirštu. Jaguaras lyg suprato ir nutipeno link ten, kur rodžiau. Kai jis sustojo nieko neatsitiko. Tik dabar atkreipiau dėmesį į kažką panšaus lyg burbuliavimą. Be to, Jaguarui einant, pastebėjau kai ką, kame čia ir buvo pasala. Į kairę mano gyvūno matėsi plona virvutė pririšta prie, kaip beržui, didelio ir storo kamieno.. Kito galo nebuvo įmanoma matyti, nemačiau kur jis pririštas.. Čia turbūt labai atsitiktinai Jaguarui pavyko virvutės neužminti ir pereiti per ją.
    Dabar žinojau, akd tikrai esu stebimas. Iš kažkurio krūmo mane tikrai kažkas stebi ir tas kažkas priešiškai nusiteikęs. Strėles, kurias laikiau kairėje rankoje kartu su lanku, perėmiau į dešinę ir įtempiau lanką. Prisimerkęs pradėjau vedžioti strėlės galiuką nuo vieno mano regos lauko galo į kitą. Apmąsčiau, kad tinkamiausia vieta pasislėpti yra toks krūmas, kurio kairėje tvirtas ąžuolas, o iš dešinės nuo puolimo galima pasislėpti po akmeniu. Tad netikėtai paėmiau ir paleidau strėlę į tą tarpą. Pasigirdo kaip sučeža krūmas ir kritimo garsas, tada mano strėlė pralėkė pro krūmą ir įsmigo į už pusmetrio stovintį alksnį. Jau ėmiau antrą strėlę, o mano jaguaras šuoliu grįžo prie manęs. Buvau pasirengęs šauti. Kažkas už to krūmo buvo ir dabar pasislėpė. Jaguarą stumtelėjau eiti į vieną pusę, o pats bandžiau apeiti per kitą.
    Eidamas pamačiau už ko pririštas kitas virvutės galas. Tai buvo dervos puodynė. Po ja, tiksliau aplink ją, kūrenosi laužas. Štai iš kur kunkuliavimas. Jei eičiau, patraukčiau puodynę, ji parvirstų ir derva išsilietų, miškas užsiliepsnotų. Galbūt toje proskynoje po samanom paslėpti keli naftos telkinukai ir truktelėjus puodynę, ši išlėktų į orą.
    Vau, žmogžudžiai sukūrė beveik tobulą planą
    Vis dar įtempęs lanką tipenau aplinkui ir atsidūriau šone akmens. Matėsi išgulėta žolė už krūmo, bet ties akmeniu nieko nesimatė. Tada visiškai be atsargos, lengvabūdiškai, kaip tai dažnai darau, garsiai nusikeikiau:
    - Ah, kad tave velniai, paspruko tas kvailys...
    Ir tada pajaučiau ašmenį prie gerklės.
    - Kuris?-pasigirdo šnipštelėjimas man į ausį.
    Neužilgo iš priekio pamačiau lekiantį jaguarą, bet pamatęs, kad man į gerklę įremtas ginklas sustojo.
    - Liepk savo tigrui bėgt iš čia,-suurzgė žmogus laikantis mane.
    - ok.
    Tyla, nieko nesakau.
    - Nu tai liepk, arba perrėšiu gerklę.
    - Dabar?
    - Ne, nevisproti, rytoj,-tvardydamas pyktį išrėžė jis.
    - Ok, tada iki rytojaus.
    Pajaučiau, kaip ašmenys spaudžia gerklę. Tiesą sakant, to ir laukiau. Dabar galiu apsimesdamas, jog čia skausmo aimana išleisti sutartinį garsą, kuris, prireikus pašaukia mano sakalą, Mustangą. Aš jį buvau išmokęs to dar seniau, prieš kelis mėnesius gal. Jis visą laiką man jojant sukiojosi netoliese.
    Išleidau kažką panašaus į:
    - Ūaaaaaauuuuu....
    Bet ašmuo nebespėjo daugiau nieko padaryti, kai išgirdau iš nugaros pusės keiksmažodį ir kaip „suriko“ mano paukštis. Jis nagais buvo įsikirtęs į užupliko galvą ir jį tempė, tad jis atleido mano kaklą. Nieko nelaukęs dubeniu stumtelėjau jį, kad visai išsivaduočiau ir pasitraukiau į šalį. Jaguaras nieko nelaukęs šoko ant vyro, kuris mane užpuolė. Jis vilkėjo storą kailinį megztinį, ant galvos nebuvo užsidėjęs nieko, per petį buvo permestas kūjis, o diržo dešinėje pusėje kabojo dėklas jo durklui, kuriuo norėjo man perrėžti gerklę. Jis buvo tvirto sudėjimo, augalotas ir aukštas, už mane aukštesnis keliolika centimetrų. Lanką pasidėjau kartu su strėle, nes pataikyti negalėjau, dėl labai spurdančio vyro ir gyvūnų, bekovojančių su juo. Nuo juosmens išsitraukiau abu kardus..
    Kiek laiko pastovėjau ir pasigrožėjau žvėrių ir vyro imtynėmis, bet jis staiga spyriu nuvertė Jaguarą ir sugavęs už sparnų sakalą bandė tėkšti į žemę. Paskutinio veiksmo jau padaryti neleidau, nes įsibėgęs parverčiau jį smūgiu iš peties. Jis paleido sakalą tas nuskrido. Prieš paleisdamas padėjo du žingsnius atgal, kad atgautų pusiausvyrą ir atsikabino kūjį nuo nugaros. Šoko ant manęs juo užsimojęs, bet aš griuvau ant nugaros ir persiverčiau kulversčiu atgal. Jis tik praskrido virš manęs ir tėškėsi į medį.
    Pašokau ant kojų ir atkišęs kardus paklausiau:
    - Padarei visai neblogus spąstus – kas tu?
    - „Assasins“ klano narys. Medžioju kvailius pasiklydusius miške.
    Jis yra tas, kurį medžiojam mes. Taigi, teoriškai pabėgti jam negaliu leisti. Bet... Įsakymų taip smagu neklausyti.
    Atsistojau į kovos stovėseną ir vėl prakalbau:
    - Bėk iš čia per kelis akimirksnius, tada nekovosim. Man visai patiko kaip mane užpuolei iš pasalos. Jei nebūčiau turėjęs gyvūnų pagalbininkų, turbūt išvis riesta būtų,-tada nusišypsojau,- galima sakyti kiek pasukčiavau kovoje.
    Jis kiek laiko suglumęs žiūrėjo. Lyg ir žiojosi prieštarauti, bet jo akys nukrypo prie panteros, tada vėl link manęs ir jis nubėgo. Priebėgo prie didelės puodynės su derva, šiaip ne taip ją pakėlė ir nuklibinkščiavo iš mano akiračio.
    - Jei užtiks kokią Esterą iš mūsų grupės, pastarajai maža nepasirodys,-sukikenau, o tada pasukau galvą į kairę, kur pamačiau į mane iš medžio nusitaikiusį lankininką. Nereikėjo nė pamąstyti, kas jis per vienas, kai staiga griuvau ant žemės ir strėlė praskrido man milimetrais virš galvos. Pasiridenau į šoną ir šoktelėjau lenk medžio. Lankinkui buvo nepatogu šauti, bet jis jau buvo perėjęs į patogesnę padėti, tad aš pradėjau trauktis, kai staiga iš dešinės man pralėkė kita strėlė. Ją šovė lankinkas iš kito medžio.
    <...>
    Dabar viskas man aišku. Čia buvo pasala pasaloje, kurioje tas vyrukas - mano paleistas - turėjo sukurti kažką panšaus į nepavykusią pasalą. O tada staiga pasiduoti. Koks nors kvailys, apsidžiaugs ankstyva pergale ir bumbt, strėlė galvoje - amen.
    <...>
    - Mustange!-surikau sakalo vardą ir tas tuoj pat, sklęsdamas puolė lankininką. Mano bėdai, tą po kurio medžiu aš stovėjau ir šiaip. Jei sakalas būtų puolęs tą kitą, man būtų geriau. Antrasis žmogus buvo aukštesniame medyje, į jį neįsiropšiu. Pasislėpiau už kamieno pusės preišingos nei į mane ateinančios strėlės ir pakėliau galvą. Nuo vikraus ir plėšraus sakalo pirmasis lankininkas negalėjo apsiginti. Galėčiau traukti lanką, bet reikia taupyti laiką. Kol atsisegsiu, kol išsitrauksiu strėlę... o išlendant galiu būti pašautas, nes nusitaikyti prireiks keliu momentų. Taigi..
    - Jaguarai!-surikau, tikėdamasis, kad gyvūnas mane išgirs. Ir išgirdo. Prisistatė per kelias sekundes. Nieko nelaukęs šokau jam ant balno ir įsikibęs abiem rankom prisipaudžiau prie jo kaklo.
    - Į priekį,-sukomandavau ir jis bėgo link to medžio su lankinku. Jis bejėgiškai paleido dvi strėles, kurios praskriejo už mūsų, tada mano gyvūnas iš didelio greičio vienu liuoktelėjimu užšoko ant medžio, kur aš būčiau kopęs pusę minutės ir letenom pritrėškė lankinką prie kamieno. Deja, nebegavom atramos tada kritom žemėn iš pustrečio metro aukščio. Skaudėjo labiau jaguarui nei man. Suspaustas lankininkas taip pat nukrito, bet jau vos bepajudėjo. Priėjęs iš nugaros aš jam perrėžiau gerklę, kad nesikankintų. Kitas kovoju su mano sakalu, bet buvo jau nušokęs nuo medžio ir bejėgiškai bėgdamas tolyn mosavo vėzdu, kurį turbūt rado ant žemės.
    - Mustange, atskrisk!-surikau sakalui ir jis paliko lankininką, kuris pasinaudojęs progą nuskuodė dideliu greičiu.
    Priėjau prie vienintelio lavono, kurį paliko kova. Priklauoiau šalia ir persižegnojau bei pasimeldžiau. Šone kojomis pakapsčiau duobutę, bet pamatęs mano pastangas jaguaras padėjo kasti duobę. Iškasiau tokią, kad netilptų nė 10 metų vaikas, bet šiaip ne taip patalpinau nužudytąjį. Gavosi kažkas panšaus į pilkapį. Jį apmėčiau samanomis.

    Priešui gailestingas nebuvau, tiesiog nenorėčiau, kad man mirus, mane kas nors paliktų pūti lauke, ar geriausiu atveju, maitėdų ir laukinių gyvūnų ukandžiu.
    Užlipau ant savo jaguaro, o sakalas pakilo. Apžvelgiau šią vietą paskutinį kartą ir patraukiau link bazės. Kelią atsiminiau, nes iškart prieš eidamas mąsčiau, kaip čia reikės sugrįžti. Jaguaras bėgo ramiau, matėsi, kad yra pavargęs. Aš pavargęs nebuvau, bet įspūdžių man per akis..

  3. #33
    Senatorius Lancia avataras
    Prisiregistravo
    Dec 2008
    Vieta
    Terra incognita
    Žinutės
    525

    Pagrindinis

    Pasirinkau šarvuotą tigrą. Priėjau prie jo, ištiesiau ranką ir jį paglosčiau. Tigras manęs nepuolė. Užšokau ant jo, ir nulėkėm į mišką. Lėkėm tiesiai. Aš dairiausi, ar kas nors nesislepia kokiuose krūmuose. Nulėkėm kelis šimtus metrų ir nutariau pasukti dešinėn. Nujojau dar šimtą metrų ir truputį pristabdžiau savo tigrą. Staiga išgirdau kaip sušlamėjo krūmas. Paleidau strėlę į tą krūmą, o tigrą sustabdžiau. Išgirdau, kaip strėlė į kažką atsimušė.
    pratęsiu

  4. #34
    rolios
    Guest

    Pagrindinis

    [QUOTE=rolios;858593]guliu lovoje sau ramiai staiga girdziu ding ateinu ziuriu prie reino stovi gyvuliaijie buvo nuostabus:Tigra ,
    Šarvuota tigra ,
    Šarvuota vilka ,
    Šarvuota patyręs vilka ,
    Šarvuota jaguaras ,
    Šarvuota raganosi ,
    nuejiau i miska ejiau i vakarus.Sutikau:Bobi ir FanTa.pamaciau kaskoki matyta zmogu.Jis atrode ,kaip Galvažudys "Kūjis" is assassin klano.Isitraukiu kalavija nueinu prie jo ir ipiaunu jam i ranka ,kad jis blogiau mustusi ir paklausiu:
    -koks tavo vardas.
    -Galvažudys "Kūjis".
    pagalvojiau ,kad su juo verta kovoti nes tikriau siailaimesiu bet galiu ir pralosti tad sakau jam:
    -turiu eiti.
    -palauk beko vos nekur neeisi
    -neturiu laiko su tavimi kautis.
    -pala nebek baili.
    pabegu nuo jo ir galvo kas per lietakas ,nes as niekiek nepavargau ir isejau is misko ir pavadinau savo tigra Bambuku.

  5. #35

    Pagrindinis

    \\Treniruotė//

    Man liepė apipjaustyti bokso kriaušę. Kai atėjo mano eilė, aš pasiėmiau peilį, jie nebuvo labai aštrus, bet bokso kriaušei pjaustyti - užtektinai. Priėjau prie bokso kriaušės ir dūriau į ją. Praduria. Gerai. Atsistojau kovos pozicijon, ir pradėjau badyti bokso kriaušę, kartais ją pastumdamas, ar nuspirdamas, kaip kovoje. Iš jos lakstė pūkai, bet man tai patiko. Aš badžiau ją dar ir dar. Tada pradėjau ją pjaustyti skersai išilgai. Netyčia nupjovau per pusę, ir apatinioji dalis nukrito žemyn. Aš Toliau ją badžiau, bet tada kažkas priėjo ir mane patraukė šalin. Supratau, kad pasirodžiau gana gerai. Užtektinai gerai, kad man užtenka treniruotis. :]

    \\Po treniruotės//

    Man leido rinktis iš keletos gyvūnų. Aš supratau, kad juos valdyti man bus sunku, tai pasiėmiau tigrą - jis man atrodė lengviausiai valdomas.Aš buvau tik septintas eilėje kai rinkomės, taigi išsirinkus teko dar truputį palaukti, kol kiti išsirinks. Taigi nuėjau pažaisti su savo naujuoju draugu.

    \\Žaidimo įkarštyje//

    -Raaawr - nuskambėjo liūto balsas.
    -Aj! Tu man vos neįkandai! Užteks žaisti.. - Visi išgirdo dabar jau manajį balsą.
    Tada pradėjau raminti liūtą, man tai nesisekė, bet ilgainiui pavyko.

    \\Po liūto nuraminimo//

    Atrodo jau visi išsirinko. Klausomės ką dabar reikės nuveikti. Ogi iššukuoti mišką!Na, man tai patiko. Sėdau ant liūto ir išjojau. Gaila, neišklausiau, kad miške gali būti galvažudžių... Ir kaip tik.. Atsitiktinumas.. Išjojęs iš miesto , nieko net nenutuokiau , kad kažkas priešiško gali būti miške. Na, buvo tokia mintis, bet nežinojau kad iš tikro čia kažkas yra..

    \\Jodinėjau gana ilgai, o tada...//

    Jojau, ir išgirdau kažką einant už nedidelios medžių lapų kaip ir tvorelės, bet ją buv supynęs ne žmogus, bet gamta.. Na, aš pagalvojau kad kuris iš mano draugų. Bet pagalvojau, kad girdisi tik du žingsniai, nors visi išėjo su gyvūnais , tai turėtų girdėtis šeši. O gal jis pasiklydo, gyvūną prisišo miške iš ieško išėjimo? Aš nulipau nuo liūto, ir priėjau prie tos tvoros. Tyliai, beveik be garso. Pasižiūrėjau pro tarpelį. Tas žmogus kaip tik žvalgėsi. Ir pamatė mane. Išsitraukė kardą, ir pradėjo artėti prie manęs. Aš irgi lėtai lėtai traukiausi kardą iš makšties. Jis mane užkalbino :
    -Kas tu , ir ko bastaisi šiame miške ? - tarė jis tvirtu vyrišku balsu.
    -Aš čia esu atvykęs su kitais ...- Man užteko tą pasakyti, kad aš suprasčiau, kad jis iš "Assasins" klano, ir blogi darau kad neapsimetu taip pat iš jo klano, bet jam taip pat to užteko kad suprastų, kad aš - ne jo draugas. Jos pradėjo bėgti link manęs., Aš pasiruošiau kovai. Sunkiai kovai.

    \\Kovos įkarštyje.//

    Šitą vyriškį aš jau baigiu nugalėti. Tik staiga jis mane meta nuo savęs, man vos neperpjovus jo gerklės. Aš krisdamas pamatau savo liūtą. Jis įsibėgėja ir šoka ant priešo. Perkanda jam koją, bet jis vis dar gyvas. Staiga iš krūmų išnyra kitas jo klaniškis, matosi, nes jie panašiai apsirengę. Jis puola į pagalbą savo draugui. As užsiimu naujuoju priešu, o liūtas imasi beveik pribaigtojo. Mes abu karštai kovojame. Aš esu pavargęs, bet liūtas ne, tai gal jis man padės...

  6. #36

    Gera mintis "Šešėlis"

    Luksis, Lancia. Nerašykit, kad pratęsit istorijų jei jų nepratęsite.
    Rolios, palikau gyvą, bet daugiau tokių nesamonių matyti nenoriu.



    Geriausiai kovojo ir daugiausiai "Patirties Taškų" (PT) gavo
    1. Aurimasak +20 PT
    2. Pasauliokarlius +15 PT
    3. Heinrich + 13 PT
    4. luksis +10 PT
    5. Samag0n +5 PT


    ------------------------------------------------------------------------------------------------

    Raiti karžygiai išjojo į mišką, ten sutiko priešų, kaip ir sakė Reinas. Jis buvo šalto būdo, tai buvo lyg patikrinimas koks būrys čia atvyko.
    Išliko tik stipriausi, nes priešai buvo tikrai stiprūs. Vieni kovas baigė, kiti ne. Vieni pabėgo kovos įkarštyje, o kiti žuvo. Nemažai galvažudžių taip pat buvo eliminuoti, bet mūsų nuostolis buvo didesnis.. daug didesnis..

    Atėjo vakaras. Galvažudžiai greitai pradės siautėti. Reinas nerimsta.. komanda negrįžta. Ir tik jam tai pagalvojus pro duris įžengia trys kariai. Luksis su šarvuotu raganosiu, Heinrich su jaguaru ir Marionete raitas ant tigro.
    Šie nulipo, dar po kelių minučių parėjo nemažas būrys ir salėje prasidėjo šurmulys. Reinas sumuše gongu. Visi nutilo.
    - Kur kiti? - paklausė jis.
    - Turėtų grįžti. Dar palaukime. - atsakė aaalinikea.
    - Hm.. jie pavėlavo vakarienės. Prašom, štai ten yra stalas padengtas maistu.
    Praėjo dar kelios valandos. Jau vidurnaktis. Visi miega, o Reinas sunerimęs. Kariai nepasirodo.. Išaušo rytas.
    Pirmas atsikėlė Samag0n. Pamatė Reiną ir paklausė.
    - Tai niekas iš po vakar negrįžo?
    Šis atsakė:
    - Visą naktį nemiegojau. Laukiau, klausiausi, bet nė vienas nebegrįžo.
    - Kur žvėrys?
    - Rūsyje. Saugiai tupi narvuose, pašerti.
    - Nesirūpink, Reinai, gal naktį praleido mieste. Juk dar tik aušta, gal būt miegojo kitur ir dar nepabudo.
    - Nemanau.. nemanau.. galvažudžiai siautėja po miestą naktimis. Senai būtų juos užmušę.
    Nejauki tyla..
    Pro duris žiovaudamas su pusiau rytine šypsena įžengia Aurimasak.
    - Aurimai. Tavo drabužiai suplyšę ir purvini. Turbūt vakar itin stipriai kovojai?
    Aurimasak sustojo ir iškart surimtėjo..
    - Taip. Man teko susidurti su vienu galvažudžiu, kuris buvo labai stiprus. Vikrus kaip žaibas, sunkiai galėjau įžiūrėti jo judesius. Jei ne mano gyvūnas nežinau ar dabar čia stovėčiau.
    - Taigi..
    - Žinai tuos, kuriuos užmušei, jų vardai buvo "Kūjis ir "Strėlė", taip?
    - Taip. O kaip jis buvo apsirengęs? - paklausė Reinas.
    - Visas juodas. Sakė, jog jis yra
    - Galvažudžiai su kuriais koviausi aš buvo apsirengę pusiau baltai, pusiau raudonai! - įsiterpė Samag0n.
    - Šešėlis.. - tarė Reinas.
    - Taip! Jis man taip prisistatė.
    - Jo reikia saugotis. Kai pats buvau galvažudys jis buvo mano geriausias draugas.. kitus taip pat laikiau draugais, bet jis... jis buvo geriausias draugas. Nuo pat vaikystės. Kai jam pasakiau, jog aš planuoju išeiti iš galvažudžių būrio, jau tą pačią valandą visi tai žinojo. Tą pačią dieną mane medžiojo, bet per metus aš ištobulėjau. Gerai juos pažinojau, todėl jie manęs nerado. Eliminavau nemažai žudikų, bet jų gretos auga vis greičiau. Praradę vilti miestiečiai jungiasi prie jų būrio.
    - Taigi.. situacija prasta.
    ...
    ...
    Po kelių valandų pabudo visi gyvi. Reinas viską papasakojo visiems iš naujo. Kad visi negrįžo, visą istoriją apie "Šešėlį" ir t.t.


    ------------------------------------------------------------------------------------------------
    Laisva veikla. Galite išeiti į miestą, sutikti kokį nors asmenį ar pamatyti ką nors keisto. Galite treniruotis bazėje, pakalbėti su žvėrimis rūsyje (nes daugiau su jais joti neteks) ir t.t. Niekas jūsų nekontroliuoja ir už nusišnekėjimus nebaus.
    ------------------------------------------------------------------------------------------------


    *♣ -Būrys- ♣
    laksters [3]-
    4DarkSide-
    domantas122
    Dobis-
    luksis [10]
    Agurecas-
    Xuligans-
    kasikas-
    asas5555 [1]
    Auuriis
    Fanta*-
    BiG CagneY-
    BurnBuddy-
    aaalinikea [6]
    Samag0n
    ArėjasI
    Linko -
    justeluka-
    Pasauliokarlius [4]
    Aurimasak [1]
    Žergonas-
    danieliux007
    Heinrich [8]
    tiskutis [4]-
    McMartis
    Lancia [2]
    rolios
    arunaas-
    estera2121-
    Marionete [4]
    BackOnTop-
    DualLT
    Roric [4]-
    Npc: Reinas [10]

    ♣ Gyvūnai ♣
    laksters - Katė: Dina
    Heinrich - Sakalas: Mustangas
    luksis - Jaguaras: Rokis
    aaalinikea - Erelis: Kingas
    Pasauliokarlius - Šuo: Garfildas
    Marionete - Šuo: Mauzeris


    *♣ -Priešai- ♣
    Npc: Galvažudys "Strėlė" [3]
    Npc: Galvažudys "Kūjis" [3]
    Eiliniai galvažudžiai (8) [1]
    Galvažudys "Šešėlis" [10]



    *♣ -Neutralūs- ♣
    Npc: Kristoferis [5]
    Npc: Pardavėjas Džekas


    ---------------------------------------------------------------
    Gyvas.
    Miręs.

    Gyvas.
    Miręs.



    Kita situacija: Trečiadienį 16-20h.

    Rastas daiktas. Pasiimti raudonomis raidėmis.

    Pasiėmė Auuriis
    Paskutinį kartą redagavo Dariusxas : 2010-10-20 15:44

  7. #37

    Pagrindinis

    Nutariau eiti pasitreniruoti. Treniruotės man nepakenks, juolab kad nesu įpatingai stiprus. Eidamas , prie treniruočių salės pamačiau pamestą peilį. Jis buvo pamestas ne bet kaip, bet paslėptas. Ne bet kas būtų jį pamatęs. Pasiėmiau jį, ir pamačiau, kad kažkas prie jo priklijuota. Tai buvo lapelis . Aš jį perskaičiau :

    -Pirmam ėjusiam treniruotis.-
    Aš apsidžiaugiau, kad tai buvau aš. kaip tik galėsiu išbandyti savo naujajį ginklą. Nuėjau treniruotis.
    Pamatęs Dar vieną bokso kriaušę, kuri buvo nesubadyta, bet buvo tų subadytūjų eilėje, aš prie jos priėjau. Vos priliečiau su durklu - prakiuro. Tai tebuvo mažytis prisilietimas. Po to dūriau stipriau, ir pabiro turinys. Subadžiau bokso kriaušę iki galo ir nuėjau ieškoti kur dar pasitreniruoti.
    Paskutinį kartą redagavo Auuriis : 2010-10-19 19:59

  8. #38
    Imperionas Samag0n avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2010
    Vieta
    Sostine
    Žinutės
    136

    Pagrindinis

    Gryzau is misko, biskeli pasikalbejom su Reinu, manau jis ne toks saltas, tiesiog kaip pasakojo jam teko labai daug isgyventi, geriausio draugo isdavyste, zudimai ir t.t. Vargsas Reinas . Gryzes nieko nenorejau tik eiti i lova ir niekad neatsikelt, bet nenorejau pasirodyti atsilikes ir nuejau su visais pavakarieniaut, vieni bendrazygiai gryzo nakti, kita ryte, kiti visai negryzo, per vakariene sedejau prie Aurimasak, pastebejau jo sutvarstyta ranka, pabaksnojau i ja, jis man issamiau papasakojo kas nutiko miske, jam kliuvo labiau nei man, nors vis delto manau jis stipresnis uz mane.;D Pavakarieniaves nuejau miegoti, sapnau visokius seselius ir t.t. Pripasakojo man bendrazygiai baisiu istoriju ;D Atsikeliau nes kazkas pradejo rekti.. Galvoju OMFG.. ;D Dar pagulejau 15min, poto apsirengiau ir nuejau pavaikscioti po musu baze, vakare Reinas paminejo kad musu gyvuneliai kazkur uzdaryti ar pan. Nepamenu kur, taigi apvaiksciojau viska, sutikau Luksi, pasisveikinau ir tiek. Paskui daejo man kad jie turbut rusyje, nubegau ten ir iskart pazinau savo mazaji tigra ;]] Prie kurio taip buvau prisirises, nes pas ji buvo nedidele zaizda ant desines letenos.. Taigi biski pabuvau su juo, kad nebutu liudna labai jam, paskui iskeliavau. . Gaila, bet manau jau nebesusitiksiu su juo.. Taigi toliau emiau vaikscioti, man taip patinka vaikscioti, pagalvojau .. Prisiminiau kad Reinas sake kad galima pasitreniruoti, nubegau i savo kambari uzsidejau Astriuosius Nagus, ir nubegau tekinas i Treniruociu sale, ten sutikau Auuri ir dar kelis nematytus veidus, biski paplepejom, pastebejau jo nauja rasta karda.. Pagalvojau reik man pasirodyti.. Isibegejau, greit padariau "Salto" ir perduriau su savo nagais kriause.. Nagai net pro kita gala islindo, visi ziurejo issprogine akis ;]] Galvojau : "Pavyko" ;D

  9. #39
    rolios
    Guest

    Pagrindinis

    nuejiau i rusi pasikalbejome apie vakar diena tada nuejiau i miesta apsiziurejiau miesta ir pamatsiau viena mazoka gyvuliu parduotuve ji vadinosi "you pet' ir nejiau i ja buvo visokiausiu gyvunu.Paskaiciau apie juos ir galu gale pamaciau tigra ir paskaiciau ka jie meksta is miesos produktu:
    kiauliena
    vistiena
    kumpi
    ir t.t.
    apsiklausiau pardavejo:
    -kas kainuoje maziausiaj is tigru megstamos mesos
    -kiauliena ir vistiena
    -kiek kainuoje.
    -puse auksinio
    isejiau is parduotuve ir nuejaupas savo tigra ir klausiu jo:
    -ar tau patynka vistiena ir kiauliena.
    -o mano mekstamiausi
    pasikalbejome iki vakarienes pavakarienau ir ejau miegoti.

  10. #40

    Pagrindinis

    Vakaras. Mano tigras visas nuvargęs nuo kelionės, bet ką daryti apsiklydau. Galėjau tigra labiau padreseruoti. Gal pagal kvapą būtu susekęs mūsų gildija. Bet iš to nieko neišėjo. Kiek bandžiau. Nieko. Ką tik duodavau tą sukramtydavo arba sudraskydavo i mini mini skutelius. Tiek bandžiau kad beturėjau vos kelis drabužius. Staiga kažkas krūmuose sušnarėjo. Greitai išsitraukiau savo lazda. Galvojau kad kas nors iš priešų čia bus. Laukiu laukiu. Tik pukšt iš už krūmų išlenda Domantas122. Jis visas buvo subraižytas. Drabužiai suplėšiti. Kraujas bėgo iš visur. Ir vargšas jo gyvūnas vos ant kojų besilaikė. Bet tigras yra tikgras. Užmečiau Domanta ant savo tigro. Prie nugaros savo tigro pririšau šniūra prie kurio buvo pririštas jo tigras. Iš po lėto pradėjome eiti. Iš niekur nieko domanto tikgras pradėjo bėgti. Mano tigras iš paskos. Kažkaip keista net. Vos ant koju pastovi, o lekia kaip torpeda. Pabėgome taip kokias 2 min ir jis mumis atvedė į baze. Negalvojau kad kadanors taip džiaugsiuos sugryžes į baze. Nunešiau Domanta vadui, o tigrus išvedžiau į rūsi. Iškarto bėgau į lova. Atsiguliau ir buvau toks laimingas kad net ašaros pradėjo rėdėti. Taip minkšta antronė nors po apačia vien cementas. Taip gerai miegojau. Ryte atsikėliau. Iš kuprinės išsitraukiau maisto ir pavalgiau. Paskui išėjau pamaitinti savo tigro. Atnešiau šviežio šerno mėsos. Paskui vadas mumis sukvietė ir papasakojo apie super galinga, sunkiai įveikiama, judanti kaip strėlė "ŠĖŠĖLI" vien šį pavadinima išgirdus šiurpuliai eina. Tada buvo kaip siaubo diena. Kad visi pasakojo baisius dalykus. Visi mes jau į kelnes varėme.Tik gavome leidima eiti pasipirkti. Gavome išeiti įkvėpti gryno oro. Mieste buvo taip ramu. Jokių arklių. Tik praeinantis vienas arba kitas žmogus. Bet pamante mus slėpiasi iškart. Kažkokie keisti žmonės buvo. Gal jie galvojo kad mes tie priešai. Kuriuos mes žudome. Tik kai į prieki išėjo mūsų vadas visi žmonės pradėjo lysti iš užkapiu ir sveikinti mumis. Vadas buvo labai nusipelnes tam miestui. Pasakojo mums žmonės. Jie mumis pavaišino miesa, duona. Viskuom ko turėjo. Į bunkerį parėjau sotus. Tik dar buvau maža gabaliūką pasilikęs savo tigrui. Jis labai džiugavo pamatęs mane. Nors pažinojo tik truputi. Tuo pačiu pašėriau ir Domanto tigra. Jis buvo kaip buvęs. Kaip leisgivis gulėjo ant narvo grindų ir nieko nedarė. Gal jis kažka nujaučiau. Sužinosime.
    Paskutinį kartą redagavo DualLT : 2010-10-20 16:14

  11. #41
    Imperionas Aurimasak avataras
    Prisiregistravo
    Jul 2009
    Vieta
    Zarasai
    Žinutės
    231

    Pagrindinis

    Negaliu. Tiesiog negaliu būti šiame bunkeryje. Jame per daug neigiamos energijos, tad nusprendžiau po visų pasakojimų išlėkti į lauką, apsipirkti. Neturėjau daug pinigų. Išties, visai jų neturėjau, bet masčiau, kad bent vienas žmogus, duotų drabužių, nes niekas nesirūpino mano apranga. Vaikščiodamas gatve, pastebėjau, kad daugelis manęs prisibijo, bando aplenkti. Nekaltinau jų, dėl to, juk aš atrodau klaikiai. Priėjau prie prekystalio:
    -Sveikas. Klausyk, nepavyko to atlikti. Pasistengsiu tai atlikti šiandien. - Tarė asmuo esantis už prekystalio.
    -Duodu tau dvi dienas, ne daugiau. Beje, turi laisvų drabužių? Po vakarykščio įvykio, likau tik su "drapanom".
    Ir kiek pakėliau drabužius. Tuomet nukrito mano kunajas. Pasilenkiau jo paimti. Pastebėjau, kad teturiu 2 kunajus. "Taip, juk vieną palikau kovos lauke." - Susivokiau aš. Išgirdau oru kažką skrendant. Į prekystalį įsmigo kunajas.
    -Tu jį pamiršai, šiąnakt miške. - Tarė Šešėlis.
    Nors jo ir nemačiau, kadangi nebuvau atsisukęs, tačiau jo balsą dabar pažinčiau visur.
    -Na, ir ko tau dabar reikia? - Tariau traukdamas kunają iš medžio.
    -Eime, su manimi. Paaiškinsiu viską. - Tarė jis.
    -Ei, mestelk man drabužius. - Surikau asmeniui už prekystalio.
    Paimiau drabužius, ir nusekiau "Šešėlį". Jis ėjo bunkerio linkme. Aš paskui jį. Staiga, jis smigo kiaurai žemę ir dingo. Aš iškart nesupratau, kas nutiko. Po to susivokiau, kad ten turbūt yra slaptavietė ar kažkas panašaus. Pats šokau į tą vietą kur jis dingo. Smigau kiaurai žemę, ir atsidūriau kažkokiame kambaryje. Šešėlis pažiurėjo į mane. Pagaliau pamačiau jo akis...
    Jo akyse matėsi jos sielos skausmai, jo baimė...
    -Jau žinau, ką tau sakė Reinas. Mes buvom geriausi draugai... Iki tol, kol jis nusprendė pasišalinti iš "Assasins". Pranešiau visiems apie tai, tačiau viduje jaučiau, kad tai yra blogai. Dabar matai, jis medžiojamas...
    -Taip.
    -Na, supranti, po kurio laiko, nusprendžiau pasišalinti ir aš. Vien dėl Reino. Suprask mane. Tačiau, pasakęs tai mūsų vadovui... Ne... Tu to neturi žinoti...
    -Ko neturiu žinoti. - Tariau artindamasis prie jo. - Aš moku saugoti paslaptis, nesijaudink niekas to nežinos...
    Mačiau jo skruostu riedančią ašarą.
    -Vakar matei, buvau nusiteikęs rimtai. Jau planavau tave nužudyti, o šiandien tau tai pasakoju... Klausyk, ar sugebėtum Reinui pranešti tai, kad aš gailiuosi už tai ką padariau... O dabar dink iš čia.
    -Gerai, pranešiu. Bet tu man kai....
    -Sakiau dink.
    Nebenorėjau daugiau su juo gynčitis, ir išlipau iš ten. Gatvės buvo visiškai pasikeitusios. Žmonės dingę iš gatvės, tik lavonas gulintis prie prekystalio, iš kurio aš paimiau drabužius... Prisiartinau, ir pakėliau jį. Negalėjau patikėti savo akimis...Juk tai aš.. Ir tuomet gryžau į dabartį.
    -Tu jį pamiršai, šiąnakt miške.
    Atsisukau ir sugriebiau kunają. Nieko nebuvo už manęs. Tik žmonės. Atsisukau į asmenį už prekystalio. -Dvi dienos. Gerai, duok drabužius.
    Paimiau drabužius iš jo ir nupėdinau atgal į bunkerį. Niekam nepasakojau apie įvykį, tačiau manau kažkas tikrai pastebėjo vien iš mano susikrimtusio veido. Masčiau, ar tai buvo tikra, ar tik mano vaizduotė...
    Paskutinį kartą redagavo Aurimasak : 2010-10-19 22:07
    "šikau tualete, pamačiau, kad toletinis popierius baigės - ženklas, kad reik eit į bažnyčią, melstis už dievą, kad popieriaus nepradangintų daugiau" - Chew

  12. #42
    Karžygys luksis avataras
    Prisiregistravo
    Sep 2008
    Vieta
    8 kilometrai nuo jūros
    Žinutės
    1,783

    Pagrindinis

    Neverkiau ryte sužinojęs, kad daugelis negrįžo, nes jie žinojo kur veliasi. Papusryčiavęs išėjau į miestą. Tiksliau susiradęs patogią vietą užlipau ant stogo. Poto palaukiau kol užlipo ir Rokis. Įsibėgėjęs peršokau ant kito stogo. Nuo manes neatsiliko ir Rokis. Begiojau stogais. Ziurejau kaip zmones i man reaguoja. Vieni buvo labai sokiruoti kiti issigande. Buvau labai nustebes kiek zmoniu nesuprato kodel as begioju stogais. Nepamates nieko idomaus apsisukau ir po tokios treniruotes grizau atgal i slaptaviete.
    Paskutinį kartą redagavo luksis : 2010-10-20 20:16

  13. #43
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Kai grįžau, išsimiegojau ir pailsėjau. Pusę nakties sapnavosi jojimas. Tačiau išsimiegojau neblogai, nesiskundžiu. Kiek užvalgiau ir nusprendžiau išeiti pasižvalgyti po miestą.
    Išėjęs iš mūsų bazės patekau į skersgatvį. Nors švietė saulė, bet aukšti pastatai šiame skersgatvyje sudarė neišnykstantį šešėlį dienų dienom. Dėl to pasidarė kiek vėsu ir aš paspartinau žingsnį, kad išeiti iš šių nykių pastatų prieblandos. Man einant per kelią prabėgo nuskurusi, kūda katytė. Vos tik išėjau iš pavėsio, mane pasitiko saulės spinduliai, kurie maloniai glostė kątik šalųsį kūną.
    Miestelyje sukosi gyvenimas. Vyrai vaikščiojo apsirengę darbiniais kostiumais, moterys nešiojo vaisius ir daržoves pintinėse bei bandė parduoti kiekvienam praeiviui, o vaikai bėgiojo ir siūlė visiem lankstinukus, šūkavo savo laibais balseliais kviesdami apsilankyti vienur ar kitur arba tiesiog dūko miesto gatvėse žaisdami gaudynes. Nors viskas atrodė labai įprasta buvo galima matyti tą niūrią nuotaiką ir skubėjimą sutvarkyti reikalus iki saulėlydžio..
    Ramiu žingsneliu ėjau. Prasilenkiau su sargybiniu, kuris į mane įtariai žvelgė jau iš tolo. Prasilenkęs jau norėjau nuklysti į savo mintis, bet pasigirdo storas balsas iš nugaros. Vis dėlto, tas sargybinis nusprendė užkalbinti:
    - Jaunikaiti, kur žygiuoji?
    - Vaikštinėju po miestą, kvėpuoju grynu oru, gėriuosi saulėta diena..-atsakiau jam.
    Sargybinis primerkė akis ir tarė:
    - Turbūt dėl to ir pasiėmei visus tuos ginklus ar ne?
    Sudvejojau. Galėčiau pasakyti jam, kad esu vienas iš kovotojų prieš "Assasins". Bet jei pasakysiu, ką aš žinau, gal jis užpyks, dėl ko nors apkaltins?
    - Esu keliautojas. Ginklų reikia, kad apsiginčiau nuo plėšikų, o patikėkit manimi, tokių kelyje daug.
    Sargybinis apstulbo, kai pasakiau tokį tiesų ir aiškų atsakymą, prie kurio nelabai yra, kur prisikabinti. Vis dėlto sugalvojo, dar prikibti prie manęs:
    - O kur tu apsistojęs?
    - Kolkas dar nežinau,-atsakiau jam ramiai.- dabar vaikštinėdamas tikiuosi surasti jaukią užeigą.
    Sargybinis spjovė per petį ir tarė:
    - Geros dienos tuomet tau..
    Nuėjau linksmas. Po kelių minučių ėjimo pastebėjau gana padoriai atrodančią taverną. Aplink ją nesisukiojo dešimtys girtuoklių, o prie įėjimo žmonių negundė prostitutės. Įėjau į vidų. Ten sėdėjo nemažai inteligentškų žmonių, buvo keli nusigėrę žmonės, buvo pritvinkusi cigarečių dūmų ir mėsos kvapo, bet skirtingai nei visos tavernos, čia nebuvo šūkavimų, žmonės kalbėjo gana rimtai ir galėjai girdėti ką šnekas kiekvienas. Atėjau prie smuklininko. Buvau užvalgęs lėkštus pusryčius, o vaikštinėdamas užsimaniau valgyti. Surankiojau kelias monetas iš kišenės ir pažiūrėjau ką už tiek galima nusipirkti. Supratau, kad čia brangi užeiga ir didžioji jos lankytojų dalis - labiau pasiturintys, nes kainos tikrai aukštos. Už keturias sidabrines monetas, kurias turėjau, čia galėjai nusipirkti kepsnį arba du bokalus gero alaus. Kitose užeigose, su keturiom sidabrinėm monetom, galėjai vaišinti pusę lankytojų.
    Taigi aš pasiėmiau arbatos ir kepsnį, nusiderėjęs nedidelį kiekį kainos - tai yra šešias bronzines monetas. Valgydamas klausiau, ką šneka kiti. Daugelio temos buvo apie naktinius užpuolimus. Prie vieno staliuko sėdėjo du gobtuvais apsidengę vyrai ir šnabždėjosi, bet aš juos girdėjau, nes buvau į tempęs klausą:
    - Girdi, vadas sakė, kad puolimą kolkas atidėsim.
    - Taip, taip.. Ta organizacija jam pasirodė pavojingesnė nei yra iš tikrųjų..
    - Čttt.,-sušnypštė.- ne taip garsiai!
    Tada jie išvis prisilenėk vienas prie kito ir pradėjo kalbėti praktiškai tik lūpom. Girdėjau tik atgarsius:
    - .. šią naktį....oj bus...
    - Ne, vadas.... taip.... bus.
    Paskui nustojau net kramtyt, kad geriau įsigilinčiau, bet jie nustojo kalbėt ir pabaigė savo bokalus alaus, tada atsistojo ir išėjo. Pradėjau klausytis ir kitų pokalbių. Girtuokliaujantys darbininkai kalbėjo apie tai, kad naujasis miesto meras tikras kvailys, o jie sąžiningi piliečiai turi išlaikyti miestą. Kiti šnabždėjosi apie tai, kad naktį išėjęs jo draugas pradingo, kiti pasakojo jog naktimis girdi kautynes lauke, o treti, jog sargybiniai susimokę su "Assasins", kad šie apiplėšinėtų dorus piliečius ir pagąsdintų mokėti didesnius mokesčius už "kovą su nusikelatėliais".
    Baigęs valgyti, keliais sriūbtelėjimais išgėriau arbatą ir išėjau. Nieko labai protingo nenugirdau, bet manau, kad papasakosiu Reinui. O dabar, lengvu žingsniu bazėn..
    I wonder if my pony can fly

  14. #44

    Pagrindinis

    Ėjau pasivaikščioti po miestą.
    LTX 7 - N.E.M Hart
    LTX 8 - Joker Hart
    LTX 9 - tomis Hart

  15. #45
    Karžygys Marionete avataras
    Prisiregistravo
    Dec 2008
    Vieta
    Sostinė
    Žinutės
    1,927

    Pagrindinis

    Išėjau į miestą, sutikau kažkokį asmenį ir pamačiau kažką keisto. Po to treniravaus bazėje ir kalbėjau tigrų kalba su savuoju žvėriuku. Manęs niekas nekontroliavo ir už nusišnekėjimus nebaudė.
    "ForumVizija" - forumo dainų konkursas; prisijunk!
    "ForumVizijos" svetainė
    Welcome to my crib

3 puslapis iš 13 PirmasPirmas 1234567 ... PaskutinisPaskutinis

Žinučių rašymo taisyklės

  • Jūs negalite pradėti naujų temų
  • Jūs negalite kurti pranešimų temose
  • Jūs negalite įkelti priedų
  • Jūs negalite taisyti savo žinučių
  •