10 puslapis iš 19 PirmasPirmas ... 67891011121314 ... PaskutinisPaskutinis
Rodomi rezultatai 136 iki 150 iš 275

Tema: Turtai VIII dalis

  1. #136
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    - Nužudysit mus per dešimt sekundžių?-sušukau aš garsiai ir pradėjau juoktis,- manęs neužmušėt per 2 valandas!
    Kajus i rKitas arba negirdėjo amnęs, arba nekreipė dėmėsio, bet aš nieko nelaukęs savo alebarda kaip vijurkas sukdamasis šokau link jų ir parverčiau ant žemės jos kotu. Bet Kajus nesnaudė ir atsakė man atgal. Nuvertė žemėn sugriebęs už kojų, bet nesicacikino ir nulėkė kovoti su kitais.
    Aš pasivaliau dulkęs nuo žemės paėjau į šalį ir stebėjau, kaip kiti it šunyčiai apspinta Kajų ir Kitą. Jiedu juos išvartė ir tik keli stipresni liko stovėti. Tada prie jų prisijungiau ir aš. Užsimojęs alebardą prilėkiau ir kirtau, bet Kajus išsisuko nuo smūgio pritūpdamas. Tuo pačiu sugebėjo parversti Luksį, o aš netikėtai gavau smūgį iš Kito. Mano vietoje, kas nors kitas, būtų nesipriešindamas parvirtęs ant žemės, bet aš negalėjau to leisti. Todėl po smūgio užpakalinėmis kojomis atsispyriau ir sugriebiau Kitui už galvos, parblokšdamas kartu su savimi. Tokio posūkio jis nesitikėjo, o tuo labiau, kai aš iškart po to atsistojau ir bedžiau bukuoju galu jam į nugarą prispausdamas jį. TUoj pamačiau, kaip mano kil'ą pavogti prigūžėjo visokie noob'ai: Laimingasis, BrenduksasLT, Arėjas ir tt.
    - Sorry, bet čia mano killas.
    - ***, pasidalinkime jį kaip komanda,- tarė BrenduksasLT
    Mūsu pkalbiu pasinaudojo Kitas ir nusimetė alebardą nuo savęs, pakirto mum visiem kojas ir pabėgo link grupelės, kurioje spaudžiamas 5 žmonių buvo Kajus.
    Išvadinau tuos, kurie leido pabėgti Kitui jaučio kulšėmis ir nubėgau link dviejų priešų. Įsisukau prieš bėgdamas, kad alebarda įgautų inercijos ir po sūkio per sekundę išdygau prieš Kajų, o jis nespėjo net sureaguoti, kai aš jį sužeidžiau į ranką. Pamatęs sužeistą draugą Kitas bandė keršyti, bet savo ginklo priekinę dalį įbedžiau Kitui į pilvą jį stabdydamas. Nors sužeidžiau ranką Kajui, tai jo nesustabdė ir jis pašokęs ruošėsi spyriu išmušti alebardą man iš rankų. Supratau tai anksčiau negu jsi ėmėsi veiksmų, tad atitraukiau alebardą, nuo Kito pilvo, mečiau ją už savęs, padariau kulverstį atgal ir tad apro pat mano nosį pralėkė Kajaus spyris.
    Nusiridenau atgal ir akimis suradau alebardą. Nei Kajus, nei kitas manęs nesivijo, tas aš griuvau ant žemės ir ranąk uždėjęs ant alebardos kiek pagulėjau šnopuodamas. Kovoju jau kelais valandas nesustodamas, tad nuovargis ima kaip reikiant, nors rimtesnių sužeidimų ir nėra.

    <...>
    Kai palikau grupę, man pavyko pabėgti iš miško. Prieš tai padaviau vaikinui panašiam į mane savo rūbus, nes radau jį pusnuogį, pavargusį ir išalkusį. Sakė, kad yra pasimetęs. Apsirengiau kitais rūgais, o jsi taip ir liko. Turbūt tą naktį jį užmušė demonai ir visi pagalvojo, ka džuvau aš. Deja.. Iš miško pabėgau 18 valandų eidamas šiaurės-vakarų kryptimi. Judėdamas 4 kartus susirėmiau su demonais, bet jie puolė mažomsi grupėmis. Didesnės matyt nespėjo prisivyti, nes judėjau beveik nesustodamas.
    Kai priėjau miško galą, po 5 valandų kelio priėjau proskyną, kurioje buvo išmindytas takelis. Juo sekdamas pasiekiau žvyrkelį, o sekdamas tą, priėjau asfaltuotą kelią. Autostopu atsidūriau miestelyje, kuriame susisiekiau su sese ir ji pasakė, kad iš tikrųjų mano pagalbos jai nebereikia. Gaunasi, kad šitaip vargau veltui. Tą pačią dieną pernakvojau kažkokiam prabangiam viešbutyje su sūkurinėmis voniomis [[>DDDDDDD]]. Tada naktį sužinojau apie įmonę, kuri mus prieš tai čia atskraidino ir pasiprašęs, kad vėl nuskraidintų ten, kur paleido aš grįžau. Kiek laiko keliavau spėjama kryptimi ir priėjau miestelį, kuris ruošėsi antpuoliui.

    Ir štai kaip aš čia atsidūriau - Kajaus ir Kito kovos lauke.
    <...>

    Atsipeikėjau. Truputį nuklydau į lankas. Negaliu sau to leisti - juk vyksta kova. Stvėriau alebardą ir pašokau ant kojų. Prasiskyniau kelią link Kajau ssu kitu ir pradėjau kovoti. Kajus laikė abiejose rankose durklus, tad pabandžiau juos išmušti. Atsistojau į stovėseną, kuri atrodė taip: Alebarda iškelta virš galvos, kairė koja ir rankos priekyje, tačiau alebardą laikoa bi rankos. Smaili alebardos pusė žiūri į priekį, bet yra žemiau už galą.
    Tada nieko nelaukęs, kairiąją ranka paleidau alebardą ir dešine laikydamas, ginklą apsukau virš galvos. Buvo kažkas pan į Helicopter spin. Kajus durklais numušė alebardą ir norėjo šokt į mane, bet aš po smūgio pritraukiau alebardą ir nesmailiu jos kotu trenkiau iš apačios, per smakrą. Kajus visiškai neteko pusiausvryos ir teliko final blow. Kol periminėjau lazdą, kad jį trenkčiau prei manęs prišoko Kitas ir pakirto kelį. Kajus greitai atsipeikėjo ir norėjo šokti ant manęs su durklais, bet Luksis nukirto jį spyriu. O po to prišoko dar kiti žmonės prie Kito. Sudėtinga kova laukia, bet tikiu, kad laimėsim...
    I wonder if my pony can fly

  2. #137
    Senatorius brenduksasLT avataras
    Prisiregistravo
    Oct 2008
    Vieta
    Travian forumas Reputacija: 16521
    Žinutės
    637

    Pagrindinis

    Kajus ir Kitas stovėjo prieš mus. Jie mano, kad jeigu atsilaikėme prieš demonų armija, neatsilaikysime prieš juos. Bet jeigu atsilaikysime, žmonių formoms, ar jie nevirs demonais? Nors jie man buvo panašesni į zombius, bet atrodė stiprus. Luksis pasiimė savo ginklą ir puolė brolius.
    Aš pasiruošiau savo šurikenus, ir įsiropščiau į medį, greitai judėti padėjo mano greičio batai. Šokau į kitą medį, tuo metų paleidau du šurikenus. Nei vienas nepataikė. Pasislėpiau šešėlyje. Niekas nematė. Įsmeigiau šurikeną į lazdą. Gavosi puiki ietis. Nusileidau nuo medžio, ir bėgau taikydamas į Kajų. Sviedžiau ją, jis spėjo išsisukti. Vos sureagavau, jis jau stovėjo man už nugaros taikydamas man į galvą. Aš nebuvau toks lėtas, avėjau greičio batus. Šuvis kliudė mano šalmą, ausis pradėjo kraujuoti. Jaučiau kad šalmui kažkas darosi. Šalmas prisitaikė prie mano galvos formos. Negalėjau jo nusiimti. Jis spaudė mano galvą vis labiau. Staiga pajutau, o gal greičiau nebejutau jo. Skausmas vis dar buvo. Aš išsižiojau. Iš mano burnos pasipylė baisus garsas, lygiai toks pat kai koviausi su Horu. Pajutau energijos antplūdį. Tolumoje pamačiau tą patį sakalą kuris pasirodė įveikiant Horo statulą. Sakalas, dievo Horo ženklas. Jis suklykė, ir pavirto į šviesos pliūpsnį. Tas pliūpsnis trenkėsi man tiesiai į galvą. Aš nugriuvau. Skausmo galvoje nebuvo, tačiau ant galvos esantis saulę simbolizuojantis akmuo nušvito. Bėgiojau kaip pašėlęs. Kajus vijosi manę, aš pašokau, kaip niekad aukštai ir atsidūriau už jo. Smeigiau ietį į nugarą. Ji įstrigo. Jis ją išsitraukė, ir paleido peilį į manę. Su kardu atmušiau peilį, metė antrą, šis įsmigo į šarvus ir šiek tiek lietė odą. Išsitraukiau jį. Kol aš jį išsitraukiau, Kajus prie manęs pribėgo ir išsitraukė kardą. Aš išsitraukiau savąją porelę. Sušukau paukščio balsu ir bėgau. Bėgau tiesiai Kajui į glėbį. Jis atsidurė man už nugaros. Perbloškė manę, ir po truputį artinosi. Jo akyse degė ugnis. Aš išskleidžiau nagus, ir pasiruošiau pulti. Neprireikė.... Kažkas jį nuvertė ant šono ir ėmė talžyti. Atsistojau, susirinkau kardus ir šurikenus.
    Žmogus kuris manę išgelbėjo, gulėjo ant žemės. Paleidau šurikeną Kajui į koją ir šokau su nagais, jie susmigo jam į pilvą, jis nemirė, jis juokėsi... Gavau smūgį į galvą, akmuo ant galvos tebešvytėjo, kuo labiau man skaudėjo, tuo labiau švietė. Kajus išsitraukė kardą ir dūrė man į pilvą. Akmuo sušvito akinama šviesa. Virš jos pasirodė sakalas, kuris nubloškė Kajų. Man skaudėjo pilvą, spjaudžiausi kraujų, nieko rimto nepažeista, bet skaudėjo neapsakomai. Sakalas ir vėl virto šviesa, ir pasileido man į pilvą, žaizdos nebebuvo, bet toliau skaudėjo. Atsistojau, skausmas buvo vos pakeliamas. Suklykiau visu balsu. Visi į manę atsisukę pamatė vaizdą, aš spjaudžiausi ugnimi. Tai mums turėtu padėti.
    Kajus ir Kitas pasislėpė, bet tuoj pat puolė ir vėl. Iš mano burnos pliupėsi ugnis, taikiau į Kajų ir Kitą, bet jie buvo per greiti. Bėgau kovoti toliau, nepamiršęs naudoti savo naujųjų galių.

  3. #138
    Karžygys luksis avataras
    Prisiregistravo
    Sep 2008
    Vieta
    8 kilometrai nuo jūros
    Žinutės
    1,783

    Pagrindinis

    Atsidūrėme ateityje arba tiksliau dabartyje. Vėl buvome tame pačiame kambaryje kur dėl savo gyvybės kovojome su Egipto dievų skulptūromis. Visur mėtėsi skulptūrų dalys, o kambario gale kur buvo išėjimas mes pamatėme didžiulę nuolaužų krūvą, kuri blokavo mums kelią. Visi pavargę priėjo prie akmenų krūvos ir kaip begalėdami laisvino praėjimą. Aš tiesiog užkišdavau kardą ir kaip laužtuvu ridenau akmenis žemyn. Taip kartu dirbdami mes greitai atlaisvinome kelią.. Paskiau apžvelgę situaciją nuskubėjome į vietą iš kurios girdėjosi mūšio garsai. Ten mes pamatėme jog vienintelis Heinrich stovi kovoje prieš Kajų ir Kitą. Tada mes su vienu iš brolių persimetėm porą žodžių kol aš galiausiai neištvėręs puoliau Kitą. Kitas nedelsė ir išsitraukė savo kardą. Matyt kulkų ginkle neturėjo, nes kiek buvau pastebėjęs jis ankščiau nešiojosi. Mūsų kardai susirėmė. Tiek jis tiek aš buvome sužeisti. Kitas atsitraukė ir puolė kirčiu iš viršaus. Aš spėjau numušti jo ašmeni į šoną ir tuo pačiu metu apsisukdamas per nugarą kairia ranka trenkiau Kitui į šonkaulius. Spygliai ant kovotojo pirštinių padarė daug daugiau žalos nei būtų pararęs vien smūgis. Smūgio metu netgi pajutau , kad sulaužiau jam vieną šonkaulį. Kitas truputi atsitraukė ir nustebusiu žvilgsniu mane nužvelgė. Aš tai pastebėjęs iškarto nukirtau:
    -Nukoviau už tave stipresnį vampyrą.
    Kitas tada ir suprato, kad aš tikrai nesu paprastas turistas, o tas įžeidimas smarkiai kliudė jo savimeilę. Kitas užsimojo kardu ir puolė. Pirma kirto iš viršaus vėliau, man atrėmus, bandė apeiti mane iš šono. Kito smūgiai buvo labai stiprūs. Kardas netgi suvirpėdavo mano rankose. Štai jau po dešimto smūgio iš eilės mano rankos neatlaikė ir aš pamečiau kardą už poros metrų. Kitas nieko nelaukęs bandė trenkti man kardo rankena, bet rankomis spėjau užsidengti veidą. Smūgis buvo toks stiprus, kad neišlaikęs pusiausvyros nukritau. Nukritęs nesuteikiau Kitui progos manęs pribaigti ir iškartokojomis jį parverčiau. Atsistojęs griebiau kardą ir apsisukęs iškarto puoliau Kitą. Priešininkas žinoma suregavo ir atmušęs kirtį spyrė man į pilvą. Nuriedėjau žeme pora metrų. Atsistojęs nusišluosčiau dulkes ir įsikišau kardą į dėklą. Kitas tuo metu atmušinėjo kitus ieškotojus.
    -Kitai,-kreipiausi aš.- Kas ten kalbėjo apie 10 sekundžių? Jau praėjo visos 10 minučių.
    Kitas atsisuko ir numušė paskutinį ieškotoją pora metrų nuo savęs. Tada įsikišo savo kardą atgal į dėklą ir labai greitai atsidūrė prieš mane. Pagal kovotojų etiketą mes kovėmės be ginklų. Pirmasis puolė Kitas. Jis žemu smūgiu į pilvą parbloškė mane, tačiau aš atsistojau ir padaręs apgaulingą judesį trenkiau iš dešinės jam į žandą. Ant jo veido atsirado trys maži sužeidimai. Nusišluostęs žandą jis šoko prie manęs ir bandė spirti, bet aš spėjau sučiupti už jo kojos. Tada iškarto trenkiau į jo atraminę koją ir parvertęs trenkiau jam kumščiu į krutinę. Iš žaizdos jam paplūdo kraujas. Maža kraujo srovele kito kraujas nutekėjo iki jo kelnių ir ten susigėrė. Atsistojęs kitas pasitaisė plaukus ir puolė. Nespėjau sureaguoti kaip gavau porą tikslių smūgių į veidą. Vėliau užsidengiau ir buvau talžomas kaip kiaulienos skerdiena. Kitui atsibodo ir jis atsitraukė pora žingsnių atgal.Aš susigaudžiau kur esu ir patogiai atsistojęs puoliau tą pašlemėką. Pirmąjį sūgį jis atrmė ,tačiau aš padariau suktuką ir labai stipriai trenkiau jam į sulaužyta šonkaulį. Kitui iš burnos išsiveržė kraujo pliūpsnis. Kitas baisiai supyko, tą mačiau jo akyse. Jis išsitraukė kardą ir puolė. Aš atsakiau tuo pačiu. Kartu su kardu ištraukiau ir jo pakietintą ir paauksuotą dėklą. Pirmąjį kito smūgį atrėmiau ir iškarto atakavau su dėklu. Iš visų jėgų kirtau su juo Kitui į smilkinį. Kitas klūptelėjo, bet nebuvo sužeistas. Puoliau Kitą nedelsiant, savo ir kitų labui. Prieš pat mano lemiamą kirtį kitas nusišypsojo ir stipriu šuoliu peršoko per mane. Tada iš už diržo išsitraukė pistoletą kuris mano manymu buvo be kulkų.
    -Paskutinę kulką laikiau būtent tokiam kaip tu,-tarė Kitas velniškai šypsodamasisi.-Mirk!
    Kitas paspaudė gaiduką ir kulka iššovė iš vamzdžio. Dar kartą man prieš akis prabėgo visas mano gyvenimas (jau spėjo atsibosti). Kulka perskrodė mano kūną kažkur po šonkauliai ir aš nugriuvau ant dobiliukais nuklotos žolės. Nors buvau peršautas sąmonės nepraradau. Gulėjau kaip prikaltas prie žemės. Nė vienas mano raumenėlis nebuvo įtemtas. Tiesiog gulėjau ir žiūrėjau į netobulai apskritą mėnulį. Tada pajutau kito žingsnius.
    -O tu gyvas.-pašiepiamai paklausė jis.- vadinasi teks tave pribaigti. Kitas iškėlė kardą virš mano krutinės ir dar delsdamas norėjo pasimėgauti šia akimirka. Staiga iš kažkur atsirado Falko , kuris visu savo svoriu nubloškė Kitą. Sutelkęs savo savi įtaigos sengiausi nejausti skausmo, tačiau tas man nepavyko. Kraujuodamas atsitojau ir viena ranka užsiėmęs kulkos padaryta skylepasiemiau kardą ir tada pamačiau jog visai šalia Kajus ruošiasi nužudyti Heinrich. Pradėjau bėgti, bet su kiekvienu žingsniu jaučiau nepakeliamą skausmą. Pribėgęs spyriau kajui į veidą ir padėjęs atsistoti Heinrich, grįžau prie Kito. Kuris atsistojęs jau ruošėsi vėl mane užpulti. kitas startavo labai greitai, o aš stengdamasis pajusti kuo mažiau skausmo tiesiogatsitojau plačiau ir iškėliau kardą ginybai. Kajus padarė kėlis klaidingus judesiu, bet aš buvau per smarkiai sužeistas, kad bandyčiau perprasti jo puolimą. Kitas nustūmė mano kardą savuoju ir tiesiogiai trenkė man į šautinę žaizdą. iš skausmo man surakino raumenis ir aš parvirtau ant žolės. Tada Kitas pradėjo spausti man pilvą. Iš žaizdos dar smarkiau pasilylė kraujas. Kitas mane spaudė vis smarkiau, kol galiausiai neištvėriau ir nesavu balsu surikau. falko buvęs netoliesę puolė kitą bet jis mano vilką numušė šalin ir dar smarkiau trenkė į žaizdą. Sutelkęs jėgų likučius bandžiau patraukti kito koją, bet jis buvo per stiprus. Staiga mano pirštai užčiuopė kaškokį daiktą pritvirtintą Kitui ant blauzdos. kažkaip sugebėjau pakelti Kito kelnes ir ištraukti peilį. Kitas nespėjo sureguoti kai tuo peiliu aš jam perveriau blauzdą. jis patraukė koją ir tada Falko greitai pripuolęs suleido visus savo dantis jam į kitos kojos blauzdą. buvo sunku kvėpuoti, bet kažkaip pakilau ir pasiemęs kardą laukiau to kas bus toliau.

    (tesiu)
    Paskutinį kartą redagavo luksis : 2010-07-29 14:15

  4. #139
    Senatorius matuxzzz avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2009
    Vieta
    Kaunas
    Žinutės
    616

    Pagrindinis

    Labiausiai man rupi kajus ir kitas. juos puole kokie sesi. issitraukiau kalavija ir pradejau kovoti. Puoliau Kajų. Įdrėskiau jo marškinius už keliolika tūkstančių, o tada visi pradėjo jį vanoti. Aš su kalaviju jam kirtau per batus, kad tik padaryčiau kuo daugiau materialinės žalos. Jie jau buvo apdraskyti, o mes toliau jos vanojom. Tiskutis dūrė jam į tarpkojį ir jis susirietė. Taigi kajus buvo pribaigtas, bet dar gyvas
    Tada kai kurie ėjo pailsėti, o aš puoliau Kitą. Jis iš šurikeno paleido man į pilvą ir aš susmukau be sąmonės
    Paskutinį kartą redagavo matuxzzz : 2010-07-29 11:12

  5. #140

    Pagrindinis

    Blokuotų žaidėjų istorijos
    tiskutis

    Mane laikė bejėgiu turistu. Tada aš prisiminiau, kad toks ir esu. Kuprinėje turėjau daug maisto, kelias poras kojinių, tada šveicarišką peiliuką, dar turėjau skardinių atidarytuvą, knygelę apie „Demonvilį“ ir kitokio šlamšto. Tada aš ir supratau, kad esu bejėgis turistas. Bet aš turėjau lazdą, su kuria esu suteikęs skausmo daugybei gyvų organizmų. Taip pat esu primušęs augalą.
    Prieš mus stovėjo du simpatiški vaikinukai. Bet kažkodėl visi mano komandos draugai ėmė juos pulti. Ten jie pradėjo kovoti, o aš, kaip visada, elgiausi logiškiausiai ir stovėjau, laukiau, kol kas nors nuvargins vieną iš simpatukų ir aš galėsiu jį mušti. Kažkas mušėsi su Kitu ir pastarasis tą kažką nubloškė tolyn. Kitas kovotojas bėgo prie Kito, bet aš mikliai pakišau jam koją ir nubėgau pats prie Kito. Kovotojas garsiai nusikeikė, nes negalėjo muštis su Kitu. Su manim prieš Kitą kovojo dar kažkoks kitas kovotojas. Kitas vos spėjo gintis, nes aš esu puikiai įvaldęs savo lazdos meną ir mokėjau ją sukti. Kitas kovotojas kovojo su Kitu, o aš pasukau lazdą ir trenkiau su ja per galvą Kitui, tačiau šis blokavo mano smūgį, o tada kitas kovotojas pasinaudojo proga ir užsimojo kardu smogti Kitui. Bet Kito buvo žaibiška reakcija, todėl jis blokavo ir kito kovotojo smūgį. Tada Kitas tam kitam kovotojui spyrė ir šis nusirideno atokiau. Likau aš prieš Kitą. Kitas tarė:
    -Tai tikies mane užmušti, mažas niekingas žmogeliūkšti?
    -Lazda turi abu galus,-tariau ir stipriau suspaudžiau lazdą,- abiem ir gausi.
    Po šių žodžių užsimojau lazda, bet už manęs man pagalbon skubėjo dar vienas kovotojas, ir aš užsimodamas su lazda pataikiau jam į galvą ir šis susmuko be sąmonės. Atsisukau ir pamačiau, kad tai buvo...
    Spyris į nugarą ir aš skrendu link uolų. Greit ištiesiau į priekį kojas ir truputį sulenkiau per kelius. Kai pasiekiau uolą, man toptelėjo mintis: „na ir stiprus spyris “. Kojomis įsirėmiau į uolą ir atsispyriau. Prieš mano akis pasimatė, kad keliasi kovojotas, atsibudęs iš trumpo išjungimo, kuriam trenkiau lazda per galvą.
    -Faaaaaaak !!!!
    Kovotojas atsisuko ir aš skrisdamas su kakta pataikiau jam į veidą. Rodos, jam lūžo nosis ir jis krito be sąmonės antrąkart.
    Kiek aš žalosiu savus...
    Nusileidau už jo. Atsikėliau ir norėjau skubėti padėti kam nors, bet vėl užkliuvau už to kovotojo. Mane jis jau užkniso, todėl susiradau naudingos veiklos ir pradėjau jį tempti atokiau. Nutempiau už uolos - ten kur jis niekam netrukdys - ir spyriau į šoną. Tada vėl galvojau, kur eiti kovoti. Kažkas kovojo su Kajumi. Čiupau uolos atplaišą ir sviedžiau į Kajų, bet pataikiau kažkokiai merginai į pakaušį. Ji susmuko ir griebėsi už galvos.
    „Gal man eit ir palaukt kovos pabaigos?...“ – pagalvojau aš, nes pritrenkiau jau du saviškius.
    Bet ne. Manęs reikia kovose, nes aš esu pats geriausias kovotojas šitame žaidime :]. Buvau juokingas kaip Henrikas, mokėjau skraidyti kaip luksis ir buvau piktas it aalinikea, todėl buvau lyderis : ).
    Vėl užsimojau lazda ir taip likau stovėti, nes iki artimiausio priešo gal buvo dešimt metrų.
    -Oj, lol..
    Tada pribėgau prie artimiausios muštynių grupelės ir pradėjau stumdyti saviškius į šoną šaukdamas:
    -Duokit kelią lyderiui.
    Kai prasistumdžiau, stojau akistaton su Kajumi. Užsimojau su lazda ir žiebiau jam per koją, o jis tuo metu savo kardu nuskuto man viršugalvio plaukus, todėl dabar atrodžiau kaip viduramžių vienuolis, su plike pačiame viršuje. Aš pradėjau depresyviai mojuotis lazda. Švyst į vieną pusę, švyst į antrą pusę, švyst į 2,5 pusę. Kajus apskaičiuodavo, kur skrisdavo lazda ir atsitraukdavo. Aš pavargau ir atsitraukiau, o jis man dar spėjo įspirti į užpakalį ir aš kaukdamas išlėkiau ir sukniubau ant žemės. Man pasidarė bloga. Akyse raibuliavo ir rodės, kad tuoj išvemsiu viską, ką esu suvalgęs. Lazdą nustūmiau atokiau ir pabandžiau atsistoti, tačiau vietoj pat ir nugriuvau. Pradėjau regėti žalius vienaragius ir staiga pilve atsirado toks jausmas, lyg kas su kabliuku trauktų mano bambą į vidų. Buvo laaabai negera. Staiga mano viduje kažkas pradėjo veržtis, aš mikliai atsistojau ir vėmalai pasipylė iš mano burnos. Vėmiau taip, kaip gyvenime nesu vėmęs. Vėmiau toliau, negu mano akių žvilgsnis siekė. Vietoje stovėti negalėjau, nes dar labiau pykino, todėl ėmiau vaikščioti. Vėmalai pylėsi taip, kaip niekada nesipylė gyvenime, ir apvėmiau kažkieno kojas. Tas atsisuko ir sako:
    -Kokio...
    Aš tik žvilgtelėjau jam į akis ir sužiaukčiojęs trykštelėjau vėmalų jam ant krūtinės. Jis daugiau man nieko nesakė ir pasitraukė atokiau. Jaučiau, kad vėmalų atsargos ėjo į pabaigą ir po pusės minutės išvėmiau paskutinį pusiau suvirškinto šproto gabalėlį. Pagerėjo iškart. Užsinorėjau valgyti, bet valgysime tik tada, kai laimėsime arba mirsime. Pastaruoju atveju pietausime pragare. Pajutau lyg regenaravęs būčiau ir, čiupęs lazdą, bėgiau gelbėti draugus. Netoliese Henrika sukosi it vijurkas su savo alebarda. Aš nubėgau prie Kito. Jis buvo spaudžiamas trijų žmogių. Prasiveržiau pro tris žmoges ir bedžiau lazdą Kitui į sėklides. Jis truputį susirietė ir iš kelėnio spyriau jam į apatinį žandikaulį. Jis į mane veizėjo buku žvilgsnių ir tada aš, užsimojęs lazda, liejau jam per nugarą ir tas pradėjo kaukti iš skausmo. Užsimojau lazda ir liejau dar kartą:
    -Čia už mano tėvą!
    Paskui dar kart:
    -Čia už mano mamą!
    Ir dar kart:
    -O čia už mano brolį!
    Nors jie visi buvo gyvi ir ramiai namie gyveno, bet aš tiesiog norėjau pasirodyti kietesnis ir dėl to rėkiau, kad mušu jį už savo šeimos narius.
    Aš truputį atsitraukiau ir daviau kitiem mušti Kitą, nes pastebėjau atbrailą netoli už Kito. Užsilipau ant jos, paėmiau tiek, kad galėčiau šokti tiesiai ant jo, ir šokau, atkišęs lazdą į priekį. Lazdos galas smigo Kitui į kaklą, o kitas galas, kadangi ne per stipriausiai laikiau, slydo man iš gniaužtų ir pylė man į smakrą. Kritome abu. Kitą apėmė traukuliai, o man pradėjo perštėti smakrą ir nusijobinau kairę ranką, kritęs iš 1,5m aukščio. Visi kovotojai pripuolė man padėti, aš atsistojau ir sušukau, kad eitų mušti Kito, kol jis dar guli, bet šis jau buvo atsikėlęs ir kasėsi kaklą. Visi atsisukome į jį ir jis išsitraukė trijų uodegų botagą. Užsimojo ir pliekė. Botagas kirto trims kovotojams per leškas, vienas iš jų buvau aš: kritau ant žemės staugdamas iš skausmo. Tą patį darė ir kiti du, kuriems pataikė. Likusieji pripuolė prie Kito, bet tas atsitraukė ir pliekė jiems per pečius. Tie nukrito. Na ir botagiūkštis! Kentėdamas leškų skausmą, pasiėmiau lazdą ir ėjau prie Kito. Tas užsimojo botagu ir pliekė, aš, vos turėdamas jėgu, bet kaip ištiesiau lazdą ir sučiupau visas tris botago uodegas. Net pats nustebau, o Kitas patraukė botago kotą ir trūktelėjo lazdą kartu su visu manim. Aš lėkiau galva į priekį ir jis man norėjo spirti, bet aš iš visų jėgų pakrypau į dešinę ir jis nepataikė. Tuo pasinaudojau ir truktelėjau lazdą, atimdamas botagą. Pašliaužiau į šoną, čiupau kotą, nusivyniojau uodegas ir pliekiau Kitui. Viena uodega pataikė jam į šoną, kita uodega į užpakalį, o trečia uodega man per kitą lešką.
    -Jeeeeeeeeebaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa aaat!!!!!!!!!!!!!!!
    Klykėme abu. Aš šokinėjau vietoj, o Kitas raičiojosi ir laikėsi už tų vietų. Sukandau dantis ir mėčiau į Kitą bet ka, kas pasitaikė po ranka. Tai buvo akmenys ir akmenukai.
    -Duxas baik!
    Baigiau. Atsistojau. Leškas tebeskaudėjo. Priėjau ir spyriau jam, bet jo stipri (<3) ranka suspaudė mano koją. Pradėjo skaudėti. Aš su kita koja pašokau ir nusileidau jam ant veido. Jis paleido koją ir jam iš nosies pasipylė kraujai. Jis susigriebė už veido, aš jam norėjau dar trenkti botagu, bet pagalvojau, kad kol nesu botago masteris, geriau jo nenaudosiu. Pusė kovotojų apsupo Kitą. Jis raitėsi ant žemės. Paskui nebejudėjo. Priėjau prie jo, ketindamas pažiūrėti jo būklės, bet pajutau kojų smūgi per kojas ir griuvau ant žemės. Kitas mikliai atsistojo, sučiupo man už kaklo ir pakėlė į orą. Užsimojo kita ranka ir trenkė man į nosį. Akyse patamsėjo, nosį pradėjo nemaloniai kutenti, burnoje pajutau kraujo skonį. Pramerkiau akį o Kitas jau mojosi antram smūgiui, tačiau kažkas iš kovotojų perrėžė kardu jam nugarą. Kitas mane paleido ir atsigręžęs čiupo tą nugarų rėžinėtoją, spyrė jam į sėklides ir čiupo kardą, tada aš, nusivalęs kraujus, padėjau rankas Kitui ant pečių, pašokau ir kelius įrėmiau jam į nugarą. Aš kritau ant nugaros, o Kitas krito ant mano kelių. Kažkas jo nugaroje trakštelėjo ir jis pradėjo rėkti. Stuburas, af kors, nelūžo, bet trūko nedaug. Nustūmiau Kitą nuo savęs ir atsiklaupiau. Kitas dabar vėl gulėjo, bet šį kartą niekas prie jo nesiartino. Pasiėmiau lazdą ir pabaksnojau jam į galvą. Jokios reakcijos. Kitas gulėjo be sąmonės.

  6. #141

    Pagrindinis

    Ieškojome plytos, kuri grąžintų mus i ateitį. Spaudinėjom, daužėm ką tik sugebėjom ir staiga kambarys vėl nušvitoakinančia šviesa, visai tokia, po kokios čia atsidūrėme. Kai šviesadingo išryškėjo kovos nuniokoto kambario vaizdas - taip, mes grįžome į savo laiką. Grįžo ir žaizdos, patirtos paskutinės kovos metu. Pasitryniau pakaušį, skaudėjo kaip reikalas, lyg ką tik bučiau gavęs tą smūgi nuo statulos. Deja, daugelis jautėsi gerokai prasčiau, nei aš. O dar ir buvome keblioje padėtyje, nes išėjimas juk užverstas. Tačiau Dexteris nepasidavė depresijai ir nusprendė, kad mūsų pakankamai daug, jog galėtume prasikasti pro užgriuvusį tunelį laukan. Tad ir kasėmės, sumušti ir pavargę, kasėmės, kaip tik begalėjom, nors ir lėtai, bet užtikrintai slinkom į priekį. Galiausiai pasiekėme išėjimą, jau norėjome su trenksmu prasiveržti, pro likusius akmenis, bet Dexteris mus sustabdė, primindamas, kad Kajus ir Kitas išdavikai ir geriau būtu jei juos užkluptume netikėtai. Visi sutikome, tad dabar jau kuo galėdami tyliau baiginėjome išėjimo pravalymą. Galiausiai kelias buvo laisvas, bet jau buvo vėlyvas vakaras. Išėję iš piramidės pamatėme savo ekspedicijos bendražygius, pasirodo jie buvo prisikėlę, bet Kajus ir Kitas jau beveik visus buvo vėl užmušę, bet laimei, dar vienas gyvas. Pakėliau nuo žemės gal penkų centimetrų skermens akmenuką, išmečiau į orą ir šiam besileidžiant stipriai trenkiau į jį lazda. Jis nuskrido tiesiai link agentų, vienam iš jų į pakaušį. Tačiau šis netikėtai atbulinu kojos spyriu akmenį numušo ir atsisuko į mūsų pusę. Šyptelėjau, gerai ištreniruoti pojūčiai ir reakcija. Nuskubėjome prie išdavikų ir pamatėme, kad gyvasis - tai Heinrich. Na bent jau šiokia tokia paguoda, šioje demonų žemėje, tačiau Kajus ir Kitas atsiims. Jie atsiims už viską, ypač už tas ilgametes apgaules, kurios nusinešė tiek daug žmonių gyvybių. Pamatę mus jie abu kiek sutriko, bet vis dar buvo pilni pasitikėjimo. Už akimirkos pasirodė demoniškasis Tazenas ir nusinešė save iš praeities, o mes likę persimetėm keliais žodžiais su broliais agentais. Jie gerokai supyko, kad demonai jiems į pagalbą nebeateis, nes mes praeityje užvėrėme portalą ir po trumpo pokalbio drąsiai pareiškė, kad tai nesvarbu, nes mus visus įveiks per dešimt sekundžių. Dar bandžiau susilaikyti, bet ilgai neišėjo - pradėjau juoktis:
    - Dešimt sekundžių!!! Jūs gal visai iš proto išsikraustėt, per šią kovą su Heinrich ir tuos, kuriuos jau užmušėt. Nežinau kokias čia mėgėjų-beginklių turistų grupes jūs vedžiodavote, bet mes į tokius nepanašūs nė iš tolo. Armija mus specialiai siuntė, kad susitvarkytume su demonais ir tokiais pašlemėkais, kaip jūs.
    Luksio kantrybė nebeišlaikė ir jis piktai surikęs puolė agentus. Užvirė arši kova. Nors mes buvo statulų aptalžyti, tačiau agentai irgi jau buvo gerokai išvargę, po kovos su dabar jau vėl žuvusia mūsų grupės dalimi. Visgi jų fizinė būklė buvo geresnė - sužeidimų jie neturėjo. Bet persvara buvo mūsų pusėje, mes gerokai viršijome juos skaičiumi. Grupė pasiskirstė maždaug po lygiai ir puolė abu agentus. Aš dar kol kas į kovą nesivėliau, stovėjau atokiau atsirėmęs į lazdą vis dar šypsojausi po jų apgailėtino dešimties sekundžių pareiškimo ir atidžiai stebėjau - vertinau agentų pasiruošimą ir kovinius sugebėjimus. Taip pat ieškojau jų silpnųjų vietų ir dairiausi laukiau progų, kol galėsiu užpulti kokią neginamą vietą. Pamažu šypsena iš mano veido dingo. Buvo aišku, kad nors ir gerokai išvargę, šie agentai yra puikūs kovotojai ir nors mus įveikti per dešimt sekundžių jie neturėjo šansų, bet dar neaišku, kaip baigsis ši kova.
    Visi kovėsi kaip tik begalėjo, atiduodami savo paskutines jėgas, tačiau agentai laikėsi galima sakyti puikiai. Nors ir būdavo apsupami, sučiumpari ir pargriaunami, jie netrukus nusimesdavo visus nuotykių ieškotojus, netgi spėdavo patys suduoti keleta skaudžių smūgių ir vėl stovėdavo ant kojų, lyg nieko nebūtų nutikę. Galiausiai nusprendžiau, kad užteks stebėti, neatrodė, kad sulauksiu tinkamos progos suduoti, koki kritinį smūgį. Nusprendžiau pulti Kajų, jis kaip tik nubIoškė grupelę puolančiųjų nuo savęs ir jau norėjo skubėti truputuką padėti Kitui. Aš iškėliau savo lazdą ir sušukau:
    - Kajau!
    Šis atsisuko, o aš mečiau į jį savo lazdą. Lazda skrido tiesiai jam į krūtinę, bet savaime suprantama, jo puiki reakcija leido jam išvengti atskriejančios lazdos. Jis pasisuko šonu ir atšilošė atgal, tad lazda praskriejo jo net nekliudžiusi. Tačiau man tiek iš jos ir tereikėjo, kai Kajus atsitiesė pamatė į jį atskrendančia mano koją. Visgi spėjo ją pagauti abiem rankom, bet aš nelaukęs, kol nukrisiu ant žemės ištiesiau antrąją koją ir sugėbėjau užbaigti spyrį jam į krūtinę. Jam teko paleisti mano koją ir šiek tiek šoktelti atgal, o aš pats gan lengvai nusileidau ant pėdų pritūpęs. Deja, spyris jam žalos kaip ir nepadarė, ar bent to nesimatė. Atsistojau ir šyptelėjau. Tada paprašiau:
    - Leiskit man su juo šiam momentui susiremti vienas prieš vieną.
    Tie kurie anksčiau puolė Kajų atsitraukė, išpildė mano norą ir tuo pačiu patys šiek tiek pasiilsėjo, o aš pats atsisukau į Kajų ir lėkdamas link jo, pasiruošęs smūgiui surikau:
    - Na ką, pradedam
    Kajus lengvai atrėmė mano rankos smūgį, kuris turėjo jam sulaužyti nosį ir pats kontraatakavo. Lengvai išvengiau jo kumščio. Tarp mūsų užvirė arši kova. Abu išvengdavom daugelį kits kito puolimų ir tik vienas kitas silpnesnis smūgis pasiekdavo tikslą. Staiga pasirodė, kad Kajus surimtėjo, atsistojo į boksininko pozą ir puolė mane. Smūgiai buvo greitesni, nebeturėjau laiko pats atakuoti, tad teko pereiti vien prie gynybos. Jo kumščiai skraidė palei mano galvą, vos spėdavau ją patraukti į šonus ar savosiomis rankomis nukreipti priešininko smūgius. Supratau, kad taip ilgai tęsti negalima. Pagaliau pamačiau tinkamą progą. Kajus smūgiavo savo dešiniąja. Aš pradėjau linkti atgal, tarsi bandydamas išvengti smūgio ir jis užkibo, pradėjo tiesti ranką toliau, nei įprastai, o aš vietoj to, kad linkčiau toliau staigiai pasisukau taip, kad mano nugara buvo atsisukusi į jį, o jo kumštis tuo metu praskrido pro mane, net nepalietęs. Nieko nelaukęs čiupau jo ranką, uždėjau ant peties, patraukiau prie savęs ir pasinaudojęs tuo, kad nuo per didelio palinkimo, jo svorio centras buvo išbalansuotas, lengvai švystelėjau jį per petį. Dar pridėjęs savo jėgos pastiprinau jo kritimą ant žemės. Kajus nukrito nugara žemyn, o aš iškart pašokęs virš jo pasiruošiau jį pribaigti stipriu kumščio smūgiu. Kajus nedelsdamas nusirito, o aš iš visų jėgų trenkiau ten, kur prieš sekundėlę buvo jo galva. Pakėliau ranką nuo žemės, toj vietoj, kur kumštis susidūrė su paviršium buvo gal gili duobė, smūgio būta tikrai galingo. Kajus piktai prisimerkė, o aš atsistojau. Dabar jis stovėjo už kokių penkių metrų nuo manęs. Abu žiūrėjome vienas į kitą ir staiga at pasileidau prie jo, norėjau pradėti naują puolimą. Bet man beveik pasiekus Kaju prieš akis išdygo pistoleto vamzdis. Mano akys išsiplėtė, o ausys išgirdo pamažu spragtelint gaiduką. Viskas vyko sulėtintai - sakoma, kad kai tikrai ištreniruoti meistrai kaunasi tarpusavyje vaizdas jiems lyg sustoja. Jų praktiškai tobulai ištreniruoti pajūčiau veikia pilnu pajėgumu, duodantys pakankamai laiko sureaguoti kūnui. Virtau atgal, ten kur buvo mano galva praskrido atgal. Darydamas atbulinius salto didinau atstuma tarp savęs ir Kajaus, o šis vis šaudė. Galiausiai mus skyrė bent dvidešimt metrų. Abu trumpam sustingom. Tik staiga aš pasileidau ratu, aplink jį, prieš laikrodžio rodyklę. O jis vis šaudė, bet ačių dievui nepataikydavo. Pribegau savo lazdą, persiversdamas kūlversčiu ją sučiupau ir staiga mano petį pervėrė aštrus skausmas. Viena iš Kajaus paleistų kulkų galiausiai pasiekė taikinį. Atsistojau kiek begalėdamas greičiau ir pasileidau link jo vis keisdamas kūno poziciją, kad išvengčiau kulkų. Kai iki susidūrimo beliko vos keli metrai smeigiau lazdą į žemę ir ja pasinaudodamas versdamasis pašokau aukštai į orą. Kajus dar kartą bandė šauti, bet nepataikė, o man jį pasiekus jis žinoma pasitraukė į šoną, kad išvengtų susidūrimo, bet aš dar ir staigiai kirtau per jo rankas su lazda ir išmušiau jo ginklą, kuris kažkur nuskrido. Nusileidęs ant žemės pritūpęs su savosiomis kojomis smogiau per jo ir jis parkrito ant žemės. Greit pašokęs nuo žemės Kajus stovėjo purtydamas plaštakas, per kurias gavo su lazda, matyt skaudėjo kaip reikalas. Aš jau irgi stovėjau, pasiruošęs naujam susirėmimui. Šį kart puolė Kajus, Bandžiau durti lazda, bet jis savo ranka nukreipė durį ir priartėjo prie manęs, delnu smogė į mano peršautą petį ir aš iš skausmo paleidau lazdą, kurią jis nusviedė tolyn. Atšokau tolyn nuo jo, o Kajus vėl puolė. Pradėjau gintis nuo jo smūgių. Staiga jis čiupo mano ranką ir patraukė mane link savęs, kai priartėjau pakankamai, jis iš šono spyrė keliu sulenkęs koją ir dar pridėjo jėgos ją ištiesdamas ir tiesiog nusviesdamas mane. Nuskridau gal kelis metrus ir nusileidau ant žemės pasiremdamas vienu keliu ir ranka. Lėtai atsistojau ir kajus išvydo, kad kita mano ranka vis dar ten, kur jis spyrė man keliu.
    -Neblogas spyris,- tariau jam dabar jau pats purtydamas delną,- jei didžiosios dalies jėgos nebūčiau sulaikęs ranka būtų skaudėję. Tačiau, vienuolyne toks smūgis per treniruotę iš mokytojo būtų tik švelnus paplekšnojimas!
    Po šių žodžių pasileidau link Kajaus. Smogiau jam į veidą, bet šis sudėjęs abu delnus sublokavo ir netrukus žengė atatupstas ir susiėmė už pilvo. Daugelis instinktyviai stengiasi apsaugoti veidą, tad aš tuo pasinaudojęs antrąja ranka smogiau jam į pilvą. Nieko nelaukęs bandžiau trinktelėti dar kartą sveikąja ranka, dabar jau į saulės rezginį. Tačiau šis sugavo mano ranką ir pritraukęs dabar jau tikrai spyrė man keliu į pilvą su tokia jėga, kad net truputuką pakilau nuo žemės, atsitiesiau ir pajutau smūgį į žandą. Jias buvo gan stiprus ir aš pajutau, kad krentu ženym. Staiga man toptelėjo mintis, kad tik šie du nevirstų į demonus, jei jau dabar turim su jais problemų, kažin ar besusitvarkytume tuomet. Atsirėmiau į žemę su sveikąja ranka ir bandžiau keltis, bet tada stipriai suskaudo galvą ir pradėjo lietis akyse - tikriausiai tas galvos sutrenkimas po kovos su statulomis. Kajus pamatė, kad man kažkas negerai ir naudodamasis proga jau norėjo mane pulti, bet tuomet tie, kurie anksčiau su juo kovojo nebelaukė ir puolė jį. Jam teko sustoti ir gintis. Tuo met man vėl pagėrėjo ir kadangi vis dar klūpojau ant žemės pasinaudodamas proga, kad Kajus į mane nekreipia dėmesio surakinau jo kojas savosiomis ir parverčiau ant žemės. Besisukdamas pamačiau, kaip kažkas agentui trenkė su kardo rankena per pakaušį ir šis daugiau nebesikėlė. Po to vienas iš bendražygių padėjo man atsistoti ir aš paklęs apsidairiau aplinkkovos lauką,.Kitas jau irgi gulėjo nugalėtas, tad mūsu grupė laimėjo ir šią pergalę. Tačiau švęsti dar buvo per anksti, juk Tazenas vis dar negrįžo, reikia eiti jo ieškoti ir jam padėti, jei tik dar ne vėlu.

  7. #142
    Karžygys Marionete avataras
    Prisiregistravo
    Dec 2008
    Vieta
    Sostinė
    Žinutės
    1,927

    Pagrindinis

    Kaip Henris čia atsidūrė? Nemačiau, kad Dexteris jį kviestų... Bet, žinoma, tai yra labai naudinga mūsų grupei - Henris puikus kovotojas.

    Vos tik išvydome Kajų ir Kitą, akimirksniu puolėme juos. Na, visiems vietos aplink juos neužteko. O ir jie nesileido apsupami... Aš kol kas nekovojau. Kelias minutes visi stovėjo lyg apspangę, nežinodami kaip bandyti užmušti tuodu ,,agentus", nes juk žinome, kokie jie stiprūs. Galų gale prasidėjo skerdynės....

    Visaip buvo bandyta sužaloti, o tiksliau užmušti Kajų ir Kitą, tačiau jie apsigindavo nuo visko. Jiems nebuvo baisūs nei kirčiai kaklo lygyje, nei dūriai krūtinėn ar kitokie puolimai. Visko jie išvengdavo ir man priminė šliužus. Kodėl? Ogi jie buvo tokie lankstūs ir išvengdavo smūgių jų neblokuodami. Ir tiesą sakant jie patys dar nepuolė...

    Bėgo laikas ir staiga ,,agentų" rankose pasirodė šurikenai, kunajai, kardai...... Ginklų asortimentą jie turėjo gerą. Dviesę akimirksniu nušlavė priešininkus atgal, nes juk niekas nenorėjo netekti galvos, arba vienos iš galūnių. Jų kirčiai buvo galingi ir turbūt niekas nerizikuotų atremti jų, nes kaži ar pavyktų... Galų gale prie Kajaus ir Kito beliko 2 žmonės. Nepažinau, kurie. Aš atsistojau ir rankose sugniaužiau savo kirvį. Atėjo laikas parodyti, ką sugebu.

    Niekur neskubėjau, kad neatkreipčiau per daug dėmesio. Ėjau lėtai, paslapčiomis už nugaros laikydamas kirvį. Slinkau Kajui ir Kitui iš už nugaros. Kol kas jie manęs nepastebėjo, aš jau iškeliu kirvį ir... O VELNIAS!! Jie žaibiškai atsisuko į mane ir kažkuris iš jų metė šurikeną. Jis sukėlė milžinišką skausmą įstrigdamas mano rankoje. Aš parvirtau ant žemės ir, ačiū Dievui, metęs šurikeną nusisuko. Sukaupiau jėgas ir išsitraukiau šurikeną. Mečiau jį šalin ir, supratęs, kad geriau nebandyti apgauti tudviejų, apėjau aplink, atsidurdamas priešais priešininkus. Šurikenu buvo pataikyta į dešinę ranką, kuria valdau kirvį, tad dabar bus sunkiau. Nepaisydamas skausmo, užsimojau ir bandžiau kirsti Kajui (o gal Kitui?) į dešinį petį. Tai buvo beviltiška. Juk aš eilinis kovotojas, nesiskiriu nuo kitų, kurie bandė padaryti tą patį. Įsmeigęs akis į ,,agentus", atatupstas priėjau prie kitų. Tyliai pašnibždėjau, kad reikia pulti visiems, o tiksliau kaip įmanoma daugiau žmonių. Tuomet gal palaušime jų gynybą... Daug kas linktelėjo ir tuomet puolėme. Visi tvatijo juos kaip sugebėjo ir staiga Kajaus kakle atsivėrė žaizda! Jis apžvelgė kovotojus ir akimis sužaibavo. Jis pradėjo kaip pašėlęs mėtyti šurikenus ir švaistytis kardu. Visi atsitraukėme atgal, bet supratome, kad teks blokuoti, nes Kajus ėjo vis artyn mūsų. Daug kas bandė blokuota smūgius kardais/skydais, o aš kirtau Kajui per koją. Jį nudiegė dar didesnis skausmas ir jis suklupo. Kajus griebėsi už šlaunies, iš kurios upeliais bėgo kraujas. Kiti jį puolė, ir taip subajurojo kūną, kad... Na, Kajus mirė. Tai savaime suprantama. Kitas apsibaisėjo ir kiek išsigando, tad mes visi, pasinaudoję proga, puolėme ir jį. Po kurio laiko jis gulėjo negyvas.



    Ždž, nebeįdomu man, tad istorija nėr gera.
    "ForumVizija" - forumo dainų konkursas; prisijunk!
    "ForumVizijos" svetainė
    Welcome to my crib

  8. #143

    Pagrindinis

    Būtina perskaityti.
    While reading.. paklausykit muzikos.
    Demoniškasis Tazenas nusinešė Tazeno kūną.. lobių ieškotojai liko akistatoj prieš Kajų ir Kitą. Kitas neprabilo nė žodžio, o Kajus ištarė daug žodžių. Luksis puolė Kajų, agentas išsitraukė kardą, atrėmė smūgį, kardai sužvangėjo ir luksis pakeitė priešininką - Kitas.
    ...
    Sekantis prie luksio prisidėjo Reveng4. Jis puolė Kajų. Šis žaibišku žvilgsniu, jo akys tartum liepsnojo, jis buvo toks aršus, laikas atrodo sustingo.. Reveng4 tik spėjo plačiai pramerkti akis, Kajus nupurtė antakius ir tuomet liepsnojantis kardo kritis perkirto Reveng4 pusiau. Tai jums padarė tikrą kovos vaizdą. Po Reveng4 mirties, luksis įniršo ir puolė Kajų, šis lanksčiai išvengė jo smūgio ir kirtis kuris buvo skirtas Kajui kliuvo Kitui. Kitas nusirideno už piramidės ribų. Luksiui į pagalbą nuskubėjo tiskutis.
    ...
    Prieš Kajų nuožmiai kovojo Marionete ir Heinrich. Šie susimetė poroj atlikdavo įspūdingiausius triukus, tai Marionete pritūpdavo, Heinrich užšokdavo jam ant pečių, Marionetas jį išmesdavo į orą ir Kajus jau nebegalėdavo gintis nuo Marioneto(apačioje) ir Heinrich oro kirčio(viršuje). Tokie deriniai būdavo gudrūs ir skaudūs priešininkui. Tuo pačiu metu už piramidės ribų girdėjosi kruvini riksmai. Tiek tiskutis, tiek luksis gaudavo skaudžių smūgių. tiskutis nepasiduodavo, luksis tik pargriuvęs ignoruodavo žaizdas ir puldavo atgal. Aaalinikea taip pat kovojo ir turbūt padarė daugiau žalos, nei kas kitas šioje kovoje.
    Ši išsitraukė savo snaiperį ir lyg pati sakė - ji niekada dar gyvenime neprašovė. Tik šį kartą ji nepataikė.. tai buvo pirmas šūvis, kai jai nepasisekė, ji nepataikė jam į galvą. Kajus šoko į kairę ir tai kliūdė jo šonkaulį. Heinrich su Marionetu iškart puolė sužeistą, bet šis suriaumojo! -- demoniškasis pavidalas atsiskleidė jo kūne.. ugnis išsiskyrė iš jo rankų.
    ...
    Tuo tarpu už piramidės tiskutis gulėjo be sąmonės. Jis turbūt gavo daugiausiai smūgių, bet jo milžiniškas ir raumeningas kūnas buvo labai stiprus ir paprastus smūgius tiesiog sugerdavo.. kol jis gulėjo be sąmonės arši kova vyko tarp luksio ir Kito. Kad ir kokį ginklą Kitas išsitraukdavo luksis jį greitai išmušdavo ir su spygliuotom smūgiuotojo pirštinėm uždaužydavo oponentą iki jėgų netekimo.. deja, kažkaip keistai Kitas buvo gynybinis demonas.. jis regeneruodavosi.. o tuo tarpu..
    ...
    Kajus. Šis demonas buvo tikra žudymo mašina. Liepsnos lakstė po juodą iš po pereitos kovos nudegusią žolę. Kariai neatsilaikė, bet tik trumpam. Demonas išseko ir tuomet pasirodė Roric. Šis buvo kupinas jėgų ir pailsėjęs, nes iki šio laiko dar nekovojo.
    ...
    Kitas. Tiskutis atsigavo ir vėl įrnirtingai puolė Kitą, luksis trumpam atsitraukė. Galingi smūgiai iš lazdos privertė Kitą išsitraukti pistoletą.
    - Tiskuti, saugokis! - suriko luksis.
    Tiskutis spyrė koja ir išmušė ginklą iš rankų, bet kol tiskučio koja buvo orė Kitas ją pačiupo ir apvertė tiskutį atbuliniu salto ore, kol tiskutis negalėjo atsipeikėti Kitas jį nuspyrė, tuo tarpu luksis jau bėgo link pistoleto, kuris buvo ant žemės ir buvo labai pavojingas. Deja, Kitas jį paėmė greičiau, sprogstanti kulka iššovė ir ištaškė pistoletą, nes paskutinę sekundę luksis metė savo kardą - Paskutinę Fantaziją į pistoleto vamzdį. Pistoletas susprogo ir nubloškė Kitą į medį.
    ...
    Kajus. Aaalinikea su Roric nuožmiai kovojo prieš jį, su laiku prisijungė ir Heinrich su Marionete. Vis dėl to, nors ir buvo keista, bet Kajus atsilaikė prieš visus smūgius ir dar spėdavo nuspirti per laiką po vieną priešininką.
    Heinrich'ui parkritus jo mintis užvaldė visokie geri prisiminimai apie sukūrines vonias ir visa kita.. tai, ko jis jau senai nematęs.
    Kajus numušė visus po vieną. Paskutinė buvo aaalinikea, kuri dar nebuvo numušta Kajaus. Ji iš Skarajaus kito koto smogė Kajui per galvą. Šis apsvaigo, o Dexteris smogė finalinį kirtį savo kardu nukirsdamas Kajui ranką, tuomet atsispyrė dvejomis kojomis nuo jo krutinės parversdamas šį ant žemės ir pats ore apsiversdamas atbuliniu salto, išsitraukdamas pistoletą. Nusileidęs ant kojų sušaudė jį negyvai. Tuomet pasigirdo sprogimas už piramidės. Kajus jau nebegalėjo pajudėti. Roric stovėjo ir jau galvojo..
    - Karas baigtas, mes laimėjom.
    - Matosi, jog tu tokiose kovose kovoji pirmą kartą, - tarė Dexteris, - viskas dar tikrai nesibaigė.. manau.
    Iš už piramidės kampo po sprogimo garso pasirodė Kitas.. ***? TAI KUR luksis ir tiskutis?! Ogi šie buvo labai smarkiai sužeisti ir kruvini, o Kitas gal ir nebuvo tokia žudymo mašina, bet jis buvo gynėjas. Regeneravosi po sprogimo ir dabar jis lyg nesužeistas. Dexteris šovė pistoletu dešimt kulkų, o Kitas jų tiesiog lanksčiai išvengė. Jo kovos įgūdžiai buvo neprilygstami.
    Dexteris visas perbalo, luksis su tiskučiu buvo bejėgiai.. visi kiti taip pat buvo perbalę, nes nežinojo ką daryti.. Kitas laikė ištiesęs ginklą, priėjo prie Kajaus ir pradėjo jį gydyti. BrenduksasLT netvėrė ir puolė. Šūvis nuaidėjo ir brenduksasLT krito. Kitas nė nesuabėjojo prieš iššaudamas, travijanietis taip pat iškart puolė ir taip pat buvo nušautas.
    - O ne.. mes tiek kovojome, o dabar viskas nueis šuniui ant uodegos.. - tarė Marionete.
    ArėjasI sukando dantis ir taip pat puolė, bet šūvis vėl užmušė dar vieną. Liko tik viena kulka..
    Dexteris žengė į priekį ir lėtais žingsniais artinosi.. ištiesė rankas prieš save lyg rodydamas, kad nešautų..
    Šviesa sklido iš Kito rankos, kitoje jis laikė pistoletą ir staiga Kajus atsimerkė.. dar kol kas nebuvo sveikas, bet jau gyvas..
    - Kitai, liaukis, nejau tu niekada nebuvai vaikas, nejau niekada neturėjai vaikystės..
    Kajus nusijuokė dusdamas.
    - Ha.. jis net būdamas mažas nužudė savo motiną, tad jis tikrai nesudvejos nušaudamas tave. - juokėsi Kajus ir po truputi stojosi.. vis dėl to, jis neteko rankos po Dexterio kirčio.

    ... Dexteris tęsė..
    - Kitai, nejau nepameni, kai buvai vaikas..?
    Kitas prisiminė tuos laikus..


    Dabar jis buvo tokioje pačioje situacijoje.. tik tada jis nušovė motiną, o dabar prieš jį stovėjo Dexteris. Priešas ir nepažįstamasis.
    - Kitai, kartoju.. nešauk.. pagalvok, ką darai..
    - ŠAUK, ŠAUK! - rėkaujo Kajus.
    Ir.. Kitas jau įtempė ranką ir norėjo šauti, bet iš už nugaros pasigirdo riksmas.
    Luksis šliauždamas ištiesė Paskutinę Fantaziją ir suriko:
    - Mirk, išpera!!!
    Kardas nušvito ir stiprus žaibas nuskrodė Kajaus ir Kito kūnus... garsas buvo milžiniškas, vos nesprogo ausų bugneliai, o Kajus ir Kitas suėmė visą žalą į save.. smūgis buvo mirtinas.
    ...visur buvo pilna dūmų.
    ...
    ......
    ........
    Luksio žaibas tikrai buvo naudingas. Turbūt įspūdingiausias reginys, kokį esate mate savo gyvenime.
    Dūmams išsisklaidžius Kitas buvo gyvas ir regeneravosi, o iš Kajaus nieko neliko.. Kitas pradėjo siurbti dulkes.
    Visi jį apžiūrėjo.. ką jis daro..?
    Ogi.. jis.. jis siurbė Kajaus ir visų čia mirusių jėgas.
    - Tuoj pat aš būsiu neįveikiamas!!!
    - Tu tuoj mirsi, baidykle. - suriko Heisas ir puolė.
    Kitas sugėrė ir jo kūnas labai sutvirtėjo, bet išvaizda pakito nežymiai. Heisas puolė, o Kitas ji numušė galingu smūgiu į veidą subjaurodamas Heiso veidą. Šis nulėkė daugelį metrų perkirsdamas savo kūnu daug medžiu ir taip uždusdamas..
    Kitas dingo lyg žaibas iš kovos lauko, o visi kiti tik trynėsi akis ir negalėjo patikėti tai kas ką tik įvyko..


    P.S. Tazenas demonas vs Tazenas žmogus. Laimėjo demonas.
    P.S.S. aaalinikea's šuo neišgyveno.

    Geriausiai kovojo
    1. luksis +20 PT
    2. Roric +15 PT
    3. Heinrich +13 PT
    4. Marionete +10 PT
    5. aaalinikea +5 PT


    ---------------------------------------------------------------------------------------------


    Ilsėkitės, išgyvenkit visa tai dar kartą mintyse.
    Laikas: 05:25
    Jūs jau išbuvote: 2 dienas.


    ♣ Ieškotojai ♣
    BackOnTop [2]
    Travijanietis [2]
    Heinrich[8]
    Luksis [9]
    Linko
    ArėjasI
    Marionete [2]
    Aurimasak [1]
    Uniross
    Reveng4 [3]
    mapsai [2]
    Pasauliokarlius[4]
    Laimingasis
    Pagirios
    BiG CagneY
    BrenduksasLT
    Tiskutis [4]
    Laksters[3]
    Roric
    aaalinikea [5]
    Auuriis
    Madarux1 [1]
    Kiesa 500
    Matuxzzz [1]
    Npc: Dexteris [6]
    Npc: Katašis [8]
    Npc: Lukas [3]
    Npc: Heisas [10]

    Npc: Tazenas
    ♣ Ieškotojų gyvūnai ♣
    Reveng4 - Katinas Migelis De Gvadalupe Santos Xujarezas-San.
    Luksis - Vilkas Falko.
    Laksters - Katinas Dincius.
    Aaalinikea - Šuo Hatis.
    Heinrich - Sakalas Katė.
    Lukas - Sakalas Falkonas.


    ♣ Priešai ♣
    Npc: Demonas x200
    Npc: Tazenas [1]
    Npc: Anubis [3] x5
    Npc: Horas [3] x5
    Npc: Kitas [25]


    Gyvas.
    Miręs.
    Sužeistas.
    Traumuotas.
    Atsiskyręs.

    Gyvas.
    Miręs.

    Pasakojimo laikas baigsis: Penktadienį: 12-16h.
    Paskutinį kartą redagavo Dariusxas : 2010-07-30 17:49

  9. #144

    Pagrindinis

    Kajus negyvas. Nors šis tas gero. Kitas pabėgo į mišką. Negalėjau suvokti kas čia įvyko. Buvau sužeista, bet išgyvensiu. Atsisėdau šalia medžio. Ėmiau tvarkytis žaizdas. Galvojau apie tai kas įvyko. Negerai, kad Kitas pabėgo, bet tikiu mes jį įveiksime. Nuėjau prie Hačio. Negaliu patikėti, jis gyvas. Juk jis žuvo mano rankose, o dabar jis gyvas. Tai kažkas neįtikėtino. Pasiėmiau jį į rankas. Pradėjau tvarkyti jo žaizdas. Man padėjo ir Luksis.
    Paskutinį kartą redagavo aaalinikea : 2010-07-30 11:12

  10. #145
    Karžygys luksis avataras
    Prisiregistravo
    Sep 2008
    Vieta
    8 kilometrai nuo jūros
    Žinutės
    1,783

    Pagrindinis

    Kunas po kovos vis dar buvo kaskoks keistas. Zaibas is kardo buvo toks ispudingas. tam negalejo prilygti net vilkolakio pojuciai. Gerai, kad nuzudziau Kaju, bet Kitas su kurio visa laika kovojau liko gyvas ir smarkiai sustiprejo. na niekis nugalesim ji kitje kovoje. Nors buvau nuvarges ir vos laikiausi ant koju sutempiau visus kunus i viena viena ir suneciau aplink besimeciusius akmenis. Sugundziau kunus viena salia kito. tada apdejau akmenimis ir tarp ju ikisdavau ju atsivestus ginklus. Suteikes derama pagarba pasiemiau salia besimeciuse kuprine. Is ten issitraukiau spirito ir juo issivaliau zaizda. Perstejo nezmoniskai todel buvau isikandes servetele. Galiausiai issitraukiau dideli rulona binto ir apsirisau visa pilva, krutine, ranka ir kitas smarkiau suzeistas vietas. Tada kazkaip nuejau prie Alinos ji laidojo Hati, nors pati vis dar buvo "nesusitvarkiusi". Padejau jai . Taipogi sugalvojau viena dalyka. Uzsikuriau ugni ir iradejau lyditi Kajaus daiktus. Kadangi po zaibo jie vis dar buvo karsti ugnis buvo reikalinga tik kuo ilgiau islaikyti juos siltus. tada susiradau didesni akmeni ir pradejau lankstyti, kloti kajaus , bei Kito pamestus daiktus. Padariau pora igauptu ploksciu. kardu jose padariau juos skyliu. Veliau is zuvusiuju dirzu sutvirtinau sarbus. Tuos sarvus uzdejau ant Falko krutines ir su dirzais suverziau, kad netrukdytu jam kovoti, bei judeti.
    Paskutinį kartą redagavo luksis : 2010-07-30 15:28

  11. #146
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Nuovargis. Prakaitas. Sumušimai. Tik tai šauna į galvą dabar. Gulėjau ir šnopavau iš nuovargio, buvau uodų taikinys dėl permirkimo ir neturėjau jėgų stotis dėl sumušimų. Yra gerų žinių bent - žuvo Kajus. Bet dabar kitas nelabai džiaugsis draugo bendražygio mirtimi, tad neabejotinai keršys. Ir manau, kad keršys taip, jog to neužmiršim ilgai. Bet nesvarbu- rimtų sužeidimų negavau, todėl man pasisekė ir aš esu pilnoje formoje atremti bet kokių priešų puolimus. Dabar aš pagaliau pakilau, atsiremiau į medį ir geriau vandenį. Išgėriau pusantros gertuvės iš savo trijų. O po to, ruošiau kitom kovom alebardą, ją galąsdamas. Galų gale, nors ir stengiaus laikytis nuovargis paėmė viršūnę ir užsnūdau. Sry uz skyrybos klaidas, is tlf rasau
    I wonder if my pony can fly

  12. #147

    Pagrindinis

    Dar vienas susirėmimas buvo baigtas, dar daugiau aukų. Kitas dingo, tiesiog išgaravo kaip dūmas, bet prieš tai sugėrė visų kritusiųjų jėgas. Atrodo, dabar jis pats pavojingiausias priešas čia ir mums, deja, teks eiti jo ieškoti. Bet ne dabar, šiuo momentu visi turime pailsėti. Kova buvo ilga ir sunki, Kajaus dėka atrodė lyg tikras pragaras. Pasiėmiau lazdą ir "nušliaužiau" prie stovyklos, laimei agentai jos nesugriovė. Vienoje iš dėžių susiradau bintų. Apžiūrėjau petį, kulka perėjo kiaurai, dabar beliko tik sustabdyti kraujavima. Iš savo maišo išsitraukiau buteliuką su vandeniu ir apsiploviau žaizdą, o po to ją apsirišau. Tada patraukiau prie anksčiau rąsto šulino. Dexterio šalmas vis dar buvo pririštas, tad apsisėmiau su juo vandens ir apsipyliau, reikėjo atsigaivinti po kovos. Tuo metu kiti irgi tvarkėsi savąsias žaizdas. Luksis jau buvo baigęs ir rinko bendražygių kūnus į vieną vietą. Prisidėjau prie jo ir netrukus baigėme, tada jis užkūrė laužą ir pradėjo gaminti kažkoki tai įrengimą. Aš truputuką pagalvojau ir pasiūliau sudeginti kūnus, argumentuodamas, kad jei dar juose liko kokios jėgos, tai Kitas nebegalės jos sugerti iš pelenų ir dar sustiprėti. Niekas per daug neprieštaravo, tad netrukus lavonų krūva suliepsnojo. Kad ir norėjosi deramai palaidoti kritusiuosius, bet kūnų sudeginimas tam tikruose tikėjimuose irgi yra pagarbos ženklas. Kai kūnai baigė degti nusigavau iki vienos iš pastatytų palapinių ir įlindęs į vidų užmigau, buvau per daug pavargęs rūpintis sargyba, be to reikia gerai pailsėti, prieš einant ieškoti Kito ir demoniškojo Tazeno, be to reiks dar patikrinti, ar po mūsų uždarymo nebuvo atvertas naujas portalas. Tokios buvo mano paskutinės mintys prieš užmingant.

  13. #148

    Pagrindinis

    Buvote šokiruoti dėl to kas įvyko, bet reikėjo dėl to susitaikyti ir džiaugtis, kad išlikote patys.. Nušvitus mėnuliui nė vienas neištvėrė. Visi užmigo.
    ...
    ...
    - Na, viskas, kelkitės! - suriko Dexteris.
    Visi pabudo.. vis dar skaudėjo žaizdas..
    - Gerai, turim nuspręsti ar keliauti toliau ar likti stovyklavietėje.
    Gal būt norėjote kuo greičiau atsiimti Sfinxą, bet žaizdos dar nebuvo užgijusios.

    Balsavimas ( sprendimas )
    * a) Likti stovyklavietėje.
    * b) Keliauti į mišką ieškoti Kito.



    ---------------------------------------------------------------------------------------------


    Laisva veikla. Apžiūrinėkite apylinkes.
    Laikas: 08:35
    Jūs jau išbuvote: 2 dienas.


    ♣ Ieškotojai ♣
    BackOnTop [2]
    Travijanietis[2]
    Heinrich[8]
    Luksis [9]
    Linko
    ArėjasI
    Marionete [2]
    Aurimasak [1]
    Uniross
    Reveng4[3]
    mapsai[2]
    Pasauliokarlius[4]
    Laimingasis
    Pagirios
    BiG CagneY
    BrenduksasLT
    Tiskutis [4]
    Laksters[3]
    Roric
    aaalinikea [5]
    Auuriis
    Madarux1 [1]
    Kiesa 500
    Matuxzzz[1]
    Npc: Dexteris [6]
    Npc: Katašis [8]
    Npc: Lukas [3]
    Npc: Heisas [10]

    Npc: Tazenas
    ♣ Ieškotojų gyvūnai ♣
    Reveng4 - Katinas Migelis De Gvadalupe Santos Xujarezas-San.
    Luksis - Vilkas Falko.
    Laksters - Katinas Dincius.
    Aaalinikea - Šuo Hatis.
    Heinrich - Sakalas Katė.
    Lukas - Sakalas Falkonas.


    ♣ Priešai ♣
    Npc: Demonas x200
    Npc: Tazenas [1]
    Npc: Anubis [3] x5
    Npc: Horas [3] x5
    Npc: Kitas [25]


    Gyvas.
    Miręs.
    Sužeistas.
    Traumuotas.
    Atsiskyręs.

    Gyvas.
    Miręs.

    Pasakojimo laikas baigsis: Šeštadienį: 12-16h.

  14. #149
    Karžygys Heinrich avataras
    Prisiregistravo
    Apr 2008
    Vieta
    Jeigu čia užklydot
    Žinutės
    2,061

    Pagrindinis

    Lebai noriu miego, tai liekam
    I wonder if my pony can fly

  15. #150
    Karžygys Marionete avataras
    Prisiregistravo
    Dec 2008
    Vieta
    Sostinė
    Žinutės
    1,927

    Pagrindinis

    Sužeisti Kito neįveiksim. Liekam.
    "ForumVizija" - forumo dainų konkursas; prisijunk!
    "ForumVizijos" svetainė
    Welcome to my crib

10 puslapis iš 19 PirmasPirmas ... 67891011121314 ... PaskutinisPaskutinis

Žinučių rašymo taisyklės

  • Jūs negalite pradėti naujų temų
  • Jūs negalite kurti pranešimų temose
  • Jūs negalite įkelti priedų
  • Jūs negalite taisyti savo žinučių
  •